„Patvirtintas dokumentas, kuris aprašo, kaip valstybės valdomose įmonėse formuojamos valdybos, kaip formuojami valdymo organai. Nustatoma, kad trečdalis valdybos turi būti nepriklausomi nariai, nustatomos kompetencijos, kurias turi turėti valdybos nariai. Tokiu būdu stipriname valdybas“, - po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Pasak jo, šia reforma taip pat siekiama sustiprinti Vyriausybės kaip akcininko vaidmenį ir užtikrinti, kad ji turėtų visą informaciją.
„Tam įkuriamas Valdymo koordinavimo centras Valstybės turto fonde, kuris perims Ūkio ministerijos dabar atliekamas funkcijas, kas yra ketvirtinių ir metinių ataskaitų ruošimas. Pats centras nevaldys įmonių, o sieks užtikrinti, kad aukštas valstybės įmonių valdymo standartas būtų įdiegtas visose ministerijose – kad visos ministerijos, visi ministrai, kurie yra atsakingi už tam tikras įmones, laikytųsi vienodų aukštų gero valdymo standartų“, - teigė R. Žylius.
Anot R. Žyliaus, šiemet įgyvendinama valstybės įmonių reforma leis suderinti bendrovių mokamus dividendus su biudžeto ciklais, kad „normaliai būtų planuojama, kaip dividendai pateks į biudžetą ir tinkamai papildys valstybės pajamas“.
Valstybės įmonės Lietuvoje yra skirstomos į penkias kategorijas, priklausomai nuo pardavimo pajamų ir turto. Didžiausios valstybės įmonės yra priskiriamos I-ajai kategorijai, kurių turtas arba pajamos svyruoja nuo 50 mln. litų ir daugiau.
Iš viso Lietuvoje yra 145 valstybės valdomos įmonės, vienos didžiausių yra „Lietuvos geležinkeliai“, „Registrų centras“, „Regitra“, „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir kitos.
