Vyno kelias per Lietuvą
Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos statistikos duomenų bazės „Comtrade“ duomenys rodo, kad per aštuonis šių metų mėnesius Lietuva ir Latvija buvo tarp trijų didžiausių vyno eksportuotojų į Rusiją
Smulkieji Lietuvos vyndariai ir stambios alkoholį gaminančios įmonės teigia, jog prekybą su Rusija jau spėjo pamiršti.
„Bet kokie alkoholiniai gėrimai, kuriuos gamina ar importuoja mūsų asociacijos nariai, tikrai nėra eksportuojami į Rusiją. Tai buvo padaryta jau prieš karą ir, žinoma, galutinai nutraukta nuo karo pradžios“, – tikino Alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos pirmininkas Mantas Zakarka.
Tiesa, kai kurie patirtis bendradarbiaujant su Rusija dabar prisimena ne su džiaugsmu.
„Turiu patirtį su verslu Rusijoje, dar gal nuo 98-tų metų. Turiu pažįstamų, kurie dirbo su Rusija ir nei vieno sėkmingo atvejo nesu girdėjęs. Taip, kad 98-tais metais pasakiau, kad tai buvo paskutinės pamokos“, – pasakojo „Gintaro Sino vyninės“ vadovas Gintaras Sinkus.
Lietuvoje pagamintas vynas į Rusiją neeksportuojamas, tačiau per ją sėkmingai vyksta kitų Europos Sąjungos šalių vynai.
„Mes kalbame apie itališką, ispanišką, vokišką vyną, bet tikrai ne apie lietuvišką“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Muitinės departamentas teigia, jog per Lietuvą į Rusiją draudžiama vežti tik prabangų vyną, kurio kaina prasideda nuo 300 eurų už litrą. Kitų ribojimų ar draudimų vynui – nėra. Ekonomikos viceministras tokią prekybą vadina neetiška, tačiau teisėta.
„Pirmiausia, mūsų prioritetas yra užkardyti tų prekių, kurios yra reikalingos karui, judėjimą. Tą Lietuva jau yra padariusi, ar tai būtų elektronika, laidai, kabeliai ar orlaivių detalės – visa tai, kas yra tiesiogiai naudojama karo veiksmuose. Vynas – jis šiuo metu yra prekė, kuri nėra sankcionuota“, – teigė K. Žemaitis.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys (DP) Andrius Mazuronis.
„Tos sankcijos, kurias mes taip aktyviai giname ir vis naujas įvedinėjame, patys nesugebame pasirūpinti, kad jos tinkamai veiktų bent mūsų pačių teritorijoje“, – teigė jis.
Situacija – absurdiška
Maskvos dienraštis skelbia, kad vyno tiekimas iš Lietuvos į Rusiją šiemet išaugo net trečdaliu, palyginti su pernai. Per pusmetį Lietuva Rusijai pristatė vyno už 126 milijonus dolerių, tai yra maždaug už 120 milijonų eurų.
„Paimkime litro kainą – 10 dolerių, kas yra toks vidutinio lygio vynas, kuris, ko gero, reprezentuotų standartinį gaminį. Mes gautume, kad per 7 šitų metų mėnesius į Rusijos Federaciją buvo įvežta maždaug 12-13 milijonų litrų vyno gaminių – po vieną litrą vienam Maskvos gyventojui“, – teigė VU ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Lietuvos statistikai pateikia kiek mažesnius vyno reeksporto duomenis – per pusmetį į Rusiją vyno eksportuota už 95 milijonus eurų.
„Gali būti situacija, kada per akcizinius sandėlius, kurie yra čia, Lietuvoje, o juos gali atsidaryti ir logistikos bendrovės, ir daugelis kitų, transportavimo paslaugas teikiančių bendrovių. Taip tam tikri produktai, tame tarpe ir vynas, keliauja į tas valstybes. Potencialiai, toks modelis yra galimas“, – aiškino Alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos pirmininkas.
Lietuva ne tik aprūpina vynu Rusijos piliečius. Maskvos spauda skelbia, jog šiemet Lietuva tapo ir pagrindine vyno tiekėja, už nugaros palikusi Latviją ir net Gruziją, istorikų tituluojamą kaip vyno tėvynę.
„Tai, kad mes esame tapę „numeris 1“ vyno importuotojų, įvežėjų į Rusijos Federaciją, sako, kad skaičiai nėra maži. Mes negalime sakyti, kad mes aprūpiname tą Rusijos Federaciją vynu, bet mes esame ir mūsų įmonės ten yra pastebimas veikėjas, kuriuos, be jokios abejonės, Rusijos Federacija – globos“, – teigė A. Bartkus.
Ekonomikas viceministras teigė, kad pati Lietuva vyno kelio uždaryti negali, esą tam reikalingas visų Europos Sąjungos šalių sprendimas.
„Jeigu matysime, kad tie skaičiai yra labai dideli, natūralu, kad su kitomis Europos Sąjungos šalimis imsimės tam tikrų veiksmų“, – teigė K. Žemaitis.
Anot A. Mazuronio, ši situacija – absurdiška.
„Jau tada sakiau, kad tai absurdas. Mes galime priimti ką norime, galime uždrausti verslo ryšius visiškai su Rusija, galime dar kažką padaryti, bet mes gyvename globalios ekonomikos sąlygomis, globalios rinkos sąlygomis ir neįmanoma nutraukti visiškai ryšių“, – teigė jis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
