Kaip Eltai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, penktadienio rytą nei Šalčininkų, nei Medininkų PKP transporto priemonių srautas nepadidėjo.
„Šalčininkų pasienio kontrolės punkte iš Baltarusijos pusės penktadienį laukia apie 580 vilkikų. Panašūs skaičiai fiksuoti ir ketvirtadienį“, – teigė G. Mišutis.
Anot jo, ryškesnių pokyčių, veikiančiuose Šalčininkų, Medininkų PKP, uždarius Lavoriškių ir Raigardo PKP, nepastebėja.
„Situacija išliko stabili“, – tvirtino G. Mišutis.
VSAT atstovas teigė, kad nuo vidurnakčio uždarius Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, juose jokių incidentų kol kas nefiksuota.
„Laikini užtvarai pastatyti vidurnaktį, šiandien abiejuose punktuose, vadovaujant Pasienio kontrolės punktų direkcijai, bus statomi blokai visam laikui. Bandymų neteisėtai praeiti, konfliktuoti, aiškintis nebuvo“, – dėstė G. Mišutis.
Anot VSAT, atėjus vidurnakčiui į kovo 1 d. ir uždarius Raigardo punktą, iš Baltarusijos pusės liko laukti nespėjęs į Lietuvą įvažiuoti autobusas bei neilga lengvųjų automobilių eilė. Nurodoma, kad asmenys iš Baltarusijos pusės bandė įkalbėti pasieniečius juos įleisti, tačiau pareigūnai su tokiais prašymais nesutiko.
„Baltarusijos pusėje buvę asmenys dar priėjo prie sienos linijos ir bandė anapus jos esančius Druskininkų pasieniečius įkalbėti praleisti į ES. Kurorto pasieniečiai į diskusijas nesivėlė ir informavo anapus sienos esančius asmenis, kad Raigardo punktas yra uždarytas, o Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje liko veikti tarptautiniai Medininkų ir Šalčininkų kontrolės punktai. Po kelių minučių tiek autobusas, tiek lengvieji automobiliai apsisuko ir nuvažiavo į Baltarusijos gilumą“, – nurodoma VSAT pranešime.
ELTA primena, kad šiąnakt uždaryti dar du PKP su Baltarusija – nuo kovo 1 d. įsigaliojo pėsčiųjų, dviratininkų, kito transporto bei prekių judėjimo per Lavoriškių ir Raigardo PKP ribojimai.
Taip pat nuo penktadienio draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas ir kituose PKP su Baltarusija.
Be to, įsigalioja draudimas įlaipinti ir išlaipinti keleivius Kenos ir Kybartų geležinkelio PKP. Išimtys numatomos tik humanitariniais pagrindais sieną kertantiems asmenims. Taip pat dar dvi savaites per šiuos PKP galės judėti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) piliečiai, ketvirtadienį lankydamasis Lavoriškių PKP informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Vyriausybės sprendimu taip pat nutarta nuo kovo palaipsniui mažinti išduodamų leidimų skaičių reguliarų keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams – apimtys mažinamos perpus.
Uždarius Lavoriškių ir Raigardo PKP, judėjimas per Lietuvos-Baltarusijos sieną vyks dvejuose Medininkų ir Šalčininkų punktuose.
Praėjusių metų rugpjūtį Ministrų kabineto sprendimu buvo uždaryti dar du – Šumsko ir Tverečiaus – PKP su Baltarusija.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, pastaruoju metu Baltarusijos piliečių srautas į Lietuvą išaugo maždaug 50 proc. 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių pasienio kontrolės punktuose tikrinta beveik 3,9 mln. asmenų – tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2022 m. Du trečdaliai sieną kirtusių ir tikrintų asmenų – Baltarusijos piliečiai.
Primename, kad pasienyje ir toliau vyksta sustiprintos patikros – dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pasieniečiai šiemet į šalį neįleido 275 Baltarusijos piliečių, pernai šis skaičius siekė 1734.
Landsbergis apie pasienio punktų uždarymą: durys baltarusiams yra privertos
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atkreipia dėmesį, kad uždaromi pasienio kontrolės punktai su Baltarusija siunčia signalą, kad baltarusiams durys yra privertos. Visgi ministras ir toliau laikosi pozicijos, kad ribojimų kaimyninės šalies gyventojams dar labiau griežtinti nereikėtų.
„Durys yra privertos ir taisyklės yra šiek tiek pagriežtintos ir pakeistos. Tai tiesiog ta diskusija davė rezultatą ir, manau, kad šiame etape to turėtų užtekti“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Tai ganėtinai stiprus signalas, kad į Lietuvą turi atvykti tie, kurie tikrai žino, kad jie čia nori būti ir tie žmonės, kurių mums labiausiai reikia“, – akcentavo ministras.
Jis taip pat teigia, kad neteisinga būtų dar labiau sugriežtinti Baltarusijos piliečiams įvestus ribojimus, atsižvelgiant tik į išskirtinius atvejus. Taip ministras reaguoja į Lietuvą iškoneveikusio baltarusio pasisakymus, vėl paskatinusius diskusijas apie poreikį sugriežtinti sankcijas.
„Unikalūs atvejai labai aitrina emocijas ir sukelia didelį debatą. Tai yra suprantama, taip būna, taip demokratinės visuomenės veikia. Tačiau daryti sisteminį pakeitimą dėl vienetinių atvejų nėra teisinga. Mes turime išlaikyti šaltas galvas, ramius nervus ir žiūrėti sistemiškai. Toks mano palinkėjimas toms institucijoms, kurios tuos sprendimus turi daryti“, – atkreipė dėmesį ministras.
Todėl, pasak ministro, sisteminių sprendimų dėl baltarusių bendruomenės, atsižvelgiant į išskirtinius atvejus, daryti negalima.
„Vienintelis dalykas yra tas, kad aš nesu įtikintas, kad mes turime 100 proc. lietuvių, kurie gerbia lietuvių kalbą, nori gyventi Lietuvoje ir viską atlieka pagal pareigas ir Konstituciją. Kitaip tariant, kiekvienoje bendruomenėje mes rasime žmonių, kurie elgiasi priešiškai savo bendruomenės interesui ir tos valstybės, kurioje gyvena, interesui“, – teigė jis.
G. Landsbergis taip pat akcentuoja, kad dėl priimtų sisteminių sprendimų į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautas jau ir taip yra sumažėjęs.
Socialinėje erdvėje pasipiktinimą sukėlė vaizdo įrašas, kuriame baltarusiu prisistatęs vyras iškoneveikė Lietuvą. Jis tikino negerbiantis nei šalies, nei lietuvių kalbos.
