Emigranto duonos atsisakė
Studijas prieš kelis metus baigusi Vaida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. pastaba) kurį laiką svarstė, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Dar iki pandemijos pradžios praėjusių metų pavasarį mergina turėjo minčių išvykti į užsienį, bet vis dėlto nusprendė išvykti tik iš gimtosios Tauragės į didesnį miestą ir laimės ieškoti ten.
Nors praėjusiais metais prasidėjusi pandemija daug kam planus sujaukė, jauna mergina kryptingai dirbo siekdama įsitvirtinti grožio priežiūros rinkoje. Per socialinius tinklus pritraukė nemažą sekėjų būrį, per laiką surinko potencialių klientų. Nusprendė pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiama paslauga ir baigti nemokamus kursus.
„Turėjau pakankamai patirties, bet nusipirkau dar kelis mokymus, susipirkau priemones, ruošiausi pradėti dirbti ir pamačiau dar vienus mėnesio laiko mokymus, kuriuos finansuoja užimtumo tarnyba, nusprendžiau, kad reikia pasinaudoti proga ir juos baigti“, – pasakojo pašnekovė.
Sąlygos paaiškėjo vėliau
Kaip sako ekonomistai, nemokamas tik sūris pelėkautuose. Užimtumo tarnybos konsultantė merginą informavo, kad baigus kursus, per metus reikia išdirbti 6 mėnesius pagal baigtą profesiją, priešingu atveju tektų susimokėti 600 Eur už kursus.
„Investicija į darbą jau ir taip siekė labai didelę sumą, bet tai negąsdino, nes vis tiek planavau dirbti“, – ryžto nestokojo pašnekovė.
Mokymams prasidėjus, mergina gavo sutartį. Ten buvo nurodyta, kad įsidarbinti privalu per 15 dienų pagal individualią veiklą. Teko skubiai rasti darbo vietą – išsinuomojo grožio salone vietą, 120 Eur už 15 dienų per mėnesį.
„Klientų atsirado labai greitai, dar nepradėjus dirbti užsipildžiau beveik visas pilnas darbo dienas, nes jau prieš tai turėjau savo darbų puslapį ir darbų nuotraukų, be to, prieš šventes grožio meistrams pats darbymetis“, – pasakojo mergina.
Darbus nutraukė karantinas
Pradėjus dirbti, vos po trijų dienų šalyje paskelbtas karantinas, grožio salonai uždaryti. Teko atšaukti klientus, bet už darbo vietą pinigai jau sumokėti ir negrąžinami. Su nuomotoja pavyko sutarti, kad karantino metu už kėdę mokėti nereikės. Kitos darbuotojos moka, nors dirbti negali. Neturint darbo sutarties, tik individualios veiklos pažymą, reikia mokėti PSD įmokas ir kitus mokesčius.
„Išmokų jokių negaliu pretenduoti, kad gautum, reikia turėti veiklą bent tris mėnesius iki karantino pradžios. Bet tarp pirmo ir antro karantino kiek laiko tepraėjo? Jokių pajamų ir turiu mokėti mokesčius. Kai dar tik svarstė apie karantiną, tikėjomės, kad tokių paslaugų neuždraus, juk paslauga tik dviese, apsaugos didžiulės – kaukės, dezinfekcija, higienos normos ir taip labai griežtos, apsauginiai skydai kaip parduotuvėse“, – racionalumo pasigedo pašnekovė.
Kliūčių daugybė
Valstybė nuolat kalba apie nedarbo mažinimą, jaunų žmonių įtraukimą į darbo rinką, emigracijos mažinimą. Tačiau realybėje viskas kitaip.
„Manau, kad valstybė turėtų padėti pradedantiesiems bei smulkiems verslams. Lietuvoje susikurti savo darbo vietą yra ypatingai sunku, grožio srityje labai daug nelogiškų higienos reikalavimų, mokesčių, jokios paramos karantino metu.
Džiaugiuosi, kad yra galimybė baigti mokymus finansuojant Užimtumo tarnybai, nors jie nepateisino lūkesčių, truko daug trumpiau nei turėjo, klasiokė susirgo korona ir aš net nebuvau informuota. Be to, buvo sąlygų, kurias sužinojau tik gavusi sutartį, nors turėjo pasakyti konsultacijų metu. Su konsultantėmis susisiekti praktiškai neįmanoma. Likau su griežta sutartimi, kuruos negaliu nutraukti, negaliu nutraukti individualios veiklos, už kurią reikia mokėti mokesčius“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Atvejus vertina individualiai
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Tauragės žinioms“ raštu pateikė tarnybos komentarą. 2020 m. profesinio mokymo priemonėje pradėjo dalyvauti 4889 asmenų. Jaunimas iki 29 metų sudarė 33 proc. visų dalyvių. Vertinant įsidarbinimo efektyvumą po 6 mėn. 2020 m. I-III ketv. jis siekė 71,7 proc., kuris yra 4,4 proc. punkto didesnis nei bendras visų amžiaus grupių įsidarbinimo rodiklis. Profesinis mokymas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų. Iš valstybės biudžeto skirta 2,5 mln. Eur, Europos socialinio fondo – 17,7 mln. Eur. Įsidarbinimo laikas (6 mėn.) numatytas Užimtumo įstatyme.
„Užimtumo tarnyba kiekvieną atvejį vertina individualiai ir svarsto, kaip surasti žmogui tinkamą sprendimą. Šiuo atveju Jūsų minima pašnekovė turėtų raštu kreiptis į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių, kuriame buvo registruota, ir savo prašyme paaiškinti susidariusią situaciją bei pasiūlyti, kaip jai būtų geriausiai išspręsti problemą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasibaigus karantinui. Savo ruožtu Užimtumo tarnyba, atsižvelgusi į pateiktas aplinkybes ir įvertinusi sutarties sąlygas, pasiūlys optimaliausią variantą“, – Tarnybos atsakymą perdavė M. Jankauskienė.
Lieka ant ledo
Tačiau aiškėja, kad realybėje situacija kitokia nei deklaruoja valstybinės institucijos. Pasiteiravus pašnekovės, ar ji kreipėsi į Tarnybą ir ar jos atvejį konsultantai atsižvelgė, mergina sako, kad sulaukė neigiamo atsakymo.
„Skambinau, viską papasakojau, klausiau, gal pavyktų šiam mėnesiui, kol karantinas, grįžti į darbo biržą ir gauti bent kokią nedarbo išmoką ar bent nemokėti mokesčių už individualią veiklą. Pasakė tik tiek, kad privalau įvykdyti sutarties įsipareigojimus ir nieko nebegalima padaryti. Įsipareigojimai, tai per 15 dienų išsiimti individualią veiklą ir turėti ją 6 mėnesius. Jiems nesvarbu ar dirbi, ar ne pagal profesiją, svarbu turėti individualią veiklą ir mokėti mokesčius, kaip matau“, – nusivylimo neslėpė mergina.
