Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai prognozuoja, kad Vokietija šiemet veikiausiai bus vienintelė iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, kuri neaugs. Jai prognozuojamas 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto susitraukimas.
TVF pažymi, kad Vokietijos ekonomika patiria keletą iššūkių. Visų pirma, ilgalaikė priklausomybė nuo Rusijos gamtinių išteklių lėmė, kad prasidėjus karui Ukrainoje šalis prarado didžiąją dalį energetikos produktų tiekimo, todėl žymiai išaugo energijai imlių pramonės šakų, tokių kaip metalas, stiklas, automobiliai ar trąšos, išlaidos.
Be to, augančios palūkanų normos apsunkino nuo skolinimosi priklausančius statybų projektus. Po koronaviruso pandemijos vis dar neatsigauna ir didžiausios Vokietijos prekybos partnerės Kinijos ekonomika.
Lietuvos eksporto rodikliai taip pat rodo, kad Vokietijos ūkis turi problemų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų sausį-birželį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendra Lietuvos eksporto vertė sumažėjo 0,6 proc., tačiau eksporto į Vokietiją susitraukimas buvo žymiai didesnis ir siekė 12,1 procento.
Delfi kalbinti su Vokietija dirbančių įmonių vadovai sako, kad problemos Vokietijoje išties jaučiamos, o kai kuriuose sektoriuose jos tokios gilios, kad užsakymų iš šios šalies neliko apskritai.
Vokietijos problemos giliausios
Medžio-plastiko kompozito produktus gaminančios bendrovės „Intervilža“ vadovas Laurynas Savickas Vokietijos ekonomikos sunkumus iliustruoja įmonei itin skaudžiu pavyzdžiu.
„Mes turėjome vieną didelį klientą Vokietijoje, kuris kasmet pateikdavo 4-5 stambius užsakymus, iš jų susidarydavo bendrovei reikšminga suma. Šiemet jis nepateikė nė vieno užsakymo, sako, kad sandėliai pilni, produkcijos niekas neperka. Kaip kirviu viskas nukirsta“, – pasakoja L. Savickas.
„Intervižla“ produktus į Vokietiją eksportuoja ne tik tiesiogiai, bet ir parduodama juos kitoms Lietuvos bendrovėms, kurios juos vėliau išveža pačios. Pasak pašnekovo, šioje srityje reikalai taip pat nėra geri, prekiauti su Vokietija sudėtinga visiems, o sunkumai tęsiasi nuo praėjusio rudens.
L. Savicko teigimu, minėtas bendrovės partneris Vokietijoje apie atsigavimo galimybes atsiliepia labai skeptiškai ir net pradeda kalbėti apie verslo uždarymo perspektyvą.
Anot verslininko, kitose Europos rinkose pardavimai pastaruoju metu taip pat yra pakritę, tačiau Vokietijoje reikalai patys prasčiausi.
Sunkūs laikai gali užsitęsti
Logistikos paslaugų bendrovės „Hoptransa“ akcininkas Vytas Volkevičius sako, jog bendrovės veikloje naudojami eksporto srautų indeksai rodo, kad Vokietijos eksportas į skirtingas didžiausias Europos valstybes nuo šių metų pradžios yra susitraukęs nuo 18 iki 27 procentų.
Pasak jo, tai reiškia, kad krovinių srautai yra susitraukę, pervežimų kainos ir logistikos įmonių pajamos krinta.
„Tai reiškia, kad krovinį atimti iš konkurentų gali tik dempinguodamas kainą – kas pasiūlo pigiau, tas ir gauna. Aišku, yra ilgalaikių kontraktinių įsipareigojimų dalis, bet ir tos sutartys jau peržiūrimos. Kadangi visoje rinkoje krenta bendras pervežimų kainų lygis, didieji žaidėjai ateina ir sako, kad turime peržiūrėti susitarimus, nes sutartos kainos nebeatitinka rinkos realijų“, – teigia V. Volkevičius.
Jo teigimu, krovinių gabenimo paslaugos, priklausomai nuo šalies, šiuo metu kainuoja nuo 15 iki beveik 30 proc. mažiau nei prieš metus: „Dabar yra toks išgyvenimo laikotarpis, kol ekonomika nepradės atsigauti. Bet, turint omenyje Europos Centrinio Banko politiką, tikėtis greito atsigavimo tikriausiai būtų naivu.“
„Visų nuotaikos pakankamai slogios. Ar mes jau pasiekėme dugną? Kiekvieną mėnesį tas dugnas vis pakrinta žemyn, tad nedrįsčiau taip sakyti. Nors nuo gegužės esame pakilę keliais procentais į viršų, neteigčiau, kad tai jau reiškia, jog rinka ims stabiliai atsigauti“, – kalba V. Volkevičius.
Jis tikisi, kad rudens pradžioje verslo rezultatai bus šiek tiek geresni, tačiau tai lems tik pasibaigęs atostogų sezonas, o ne realus ekonomikos atsigavimas.
„Tiesiog suprantame, kad šitą laikotarpį turime iškęsti, kiek jis beužtruktų. Bet dabar ruošiamės tam, kad jei kitų metų pirmąjį pusmetį ir matysime kokį nors atsigavimą, jis bus labai lėtas“, – mano „Hoptransos“ akcininkas.
Aiškesnis vaizdas – pavasarį
Metalo apdirbimo bendrovės „Metalistas“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas taip pat neslepia, kad parduoti produkciją į Vokietiją pastaruoju metu tapo gerokai sunkiau. Jo teigimu, pagrindinis šios šalies ekonomikos problemų šaltinis – geopolitinės įtampos.
„Vokiečiai toliau tvarkosi su savo energetika. Visas jų verslo modelis buvo pastatytas ant pigių energetinių išteklių, gamybos ir eksporto, tačiau dėl geopolitinių įtampų su Rusija ir Kinija visa tai suaižėjo ir sugriuvo. Su Rusija – visiškai, su Kinija dar bandoma dėliotis“, – kalba M. Gudas.
Pasak jo, natūralu, kad karas Ukrainoje Vokietijos ūkiui kirto itin skaudžiai, kadangi eksportas vien į Rusiją kasmet sudarydavo apie 50-60 mlrd. eurų.
„Tokie dalykai negali neturėti įtakos. Ir kol vokiečiai nesusitvarkys savo higienos, didesni ar mažesni sukrėtimai būtent šioje šalyse vyks ir toliau. O Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, ypač mūsų pramonė yra labai įsitraukusį į Vokietijos tiekimo grandines“, – sako pašnekovas
Anot verslininko, „Metalisto“ eksportas į Vokietiją sumažėjo jau pernai, o šiemet susitraukimas pinigine išraiška bus dar didesnis, nes jį lems ne tik Vokietijos ekonomikos problemos, bet ir sumažėjusios žaliavų kainos.
„Metalų sektorius yra glaudžiai susijęs su inžinerine, sunkiąja, automobilių pramone, o šios sritys yra tarp labiausiai nukentėjusių. Bet yra įmonių, kurios Vokietijoje planuoja ir augimą, tai labai priklauso nuo sektoriaus, kuriose jos veikia. Tačiau kalbant apie vidutinę temperatūrą, sakyčiau, kad nuotaikos yra susikaupimo“, – teigia M. Gudas.
Jis mano, kad Vokietijos ekonomikos atsigavimas priklausys nuo to, kada Europos Centrinis Bankas vėl pradės mažinti palūkanų normas. Be to, labai svarbi bus ateinanti žiema ir energetinių išteklių poreikis jos metu.
„Šildymo sezonas jau už kelių mėnesių. Europa lyg pasiruošusi, dujų rezervai užpildyti, bet Vokietija iki šiol nėra visiškai apsirūpinusi alternatyviais dujų tiekimo šaltiniais. Tie patys terminalai sparčiai statomi, bet jų dar nėra tiek pastatyta, kad patenkintų šalies poreikius. Tad veikiausiai tik pavasarį matysime, ar nuosmukis jau eina į pabaigą, ar bus ilgėlesnis“, – prognozuoja M. Gudas.
