Transliuotojo ARD ir dienraščio „Die Welt“ užsakymu atlikta agentūros „Infratest Dimap“ apklausa rodo, kad tik 38 proc. respondentų sakė, jog palaikytų ekonomines sankcijas Rusijai, nors 72 proc. pasisakė už finansinės pagalbos suteikimą Ukrainos vyriausybei.
Tik 15 proc. apklausos dalyvių sakė manantys, jog Maskva yra patikima partnerė, o trys ketvirtadaliai laikėsi nuomonės, kad V.Putinu pasitikėti neverta. Net 81 proc. respondentų jį laiko lyderiu, kuris panaudotų bet kokias prieinamas priemones, gindamas Rusijos interesus.
Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė palaiko Vokietijos kanclerės Angelos Merkel poziciją. Lyderė vengė palaikyti kitokias nei simbolines sankcijas, mėgindama įtikinti V.Putiną sutikti įkurti „kontaktinę grupę“, kuri atnaujintų dialogą tarp Maskvos ir Kijevo.
Šis tyrimas parodė, kad A.Merkel populiarumas padidėjo dviem procentiniais punktais – kanclerę sakė palaikantys 71 proc. respondentų. Tačiau ją pranoko užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas Walteris Steinmeieris, kurio populiarumas šoktelėjo keturiais punktais iki 74 procentų.
F.W.Steinmeieris vadovavo tiesioginiams diplomatiniams kontaktams su Kijevu ir Maskva, tuo tarpu A.Merkel telefonu vedė derybas su V.Putinu.
Prancūzija: Rusijai gali būti paskelbtos tolesnės sankcijos
Prancūzijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, jog jeigu pirmosios sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl karinės intervencijos Ukrainoje, neduos pageidaujamų rezultatų, gali būti imtasi tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Rusijos verslą ir prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmones.
„Jeigu nebus labai staigių rezultatų, bus naujų priemonių, nukreiptų prieš atsakinguosius ir Rusijos verslą“, – ministras Laurent'as Fabiusas sakė radijui „France Info“.
Ketvirtadienį Ukrainos autonominio Krymo regiono, kuriame kontrolę perėmė Rusijos pajėgos, parlamentas nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, mesdamas tiesioginį iššūkį naujajai Kijevo vyriausybei.