Nuo 2014 metų sausio 1 dienos Latvija taps aštuoniolikta valstybe, priklausančia euro zonai. Vieninga Europos valiuta pakeis nacionalinį piniginį vienetą – latą. Viena vertus, Ryga atitinka Mastrichto sutarties dėl euro stabilumo kriterijus. Kita vertus, vis dažniau išsakoma nuomonė, jog mokesčių lengvatos gali paversti Latviją euro zonos „mokesčių rojumi“. Kai kurie ekspertai įspėja apie „naujojo Kipro“ atsiradimo galimybę.
2010 metais šalies parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį užsieniečiai gali gauti leidimą penkerius metus gyventi Latvijoje, o kartu su juo ir atitinkamus privalumus. Pavyzdžiui, galimybę laisvai judėti Europos Sąjungos ribose. Tokio leidimo gavimo sąlyga – nekilnojamo turto už ne mažiau kaip 140 tūkstančių eurų (483 tūkstančius litų) įsigijimas Latvijoje. Nuo šio įstatymo įsigalėjimo akimirkos užsieniečiai į Latvijos nekilnojamą turtą investavo jau daugiau kaip 377 milijonus eurų (1,3 milijardo litų).
„Taip, mes pastebėjome klientų skaičiaus augimą ir atidarome naujas sąskaitas“, - pasakoja Latvijos „Rietumu Banka“ nekilnojamo turto skyriaus vadovas Andrejus Ščerbakovas. Šiame privačiame banke savo pinigus laikyti nori daugelis išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos.
Anot A. Ščerbakovo, didžiausio naujų klientų antplūdžio sulaukta po pastarosios krizės Kipre. „Šie klientai naudojasi Latvijos bankais kai finansų centru, o mes stebime indėlių diversifikavimą, - aiškina pašnekovas. - Žmonės ne šiaip sau neša pinigus į naują banką, jie Latvijoje perka nekilnojamą turtą ir investuoja“.
2013 metų sausį įsigaliojo naujas mokestis korporacijoms, leidžiantis lengviau įsteigti holdingo kompaniją. Dėl to Europos Parlamento deputatas, atstovaujantis Vokietijos „žaliesiems“ Svenas Giegoldas, neseniai duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel“, Latviją pavadino „naujuoju euro zonos mokesčių rojumi“.
„Iš esmės, norima sukurti Latvijoje bankų sektorių, kuris aptarnautų ne rezidentus“, - pripažįsta ekonomistas Janis Ošlejsas, sutinkantis su S. Giegoldo nuomone. J. Ošlejsą neramina tai, kad Ryga bando pritraukti kapitalą parduodama nekilnojamą turtą rusams ir kitų buvusių sovietinių šalių piliečiams. „Jeigu Latvijai nepavyks pasiekti greito augimo pagrindinėse pramonės šakose, kad būtų sukurtas patikimas ekonomikos pagrindas, šalis ateis prie nestabilios piramidės, kurią mes matėme Kipre“, - įspėja ekonomistas.
Tuo tarpu Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis įsitikinęs, kad Latvija netaps „naujuoju Kipru“. Interviu „Deutsche Welle“ V. Dombrovskis pažymėjo, kad priimtus įstatymus dėl mokesčių lengvatų ilgai svarstė politikai ir ekspertai. Anot premjero, finansų ministerija nesitiki neigiamų padarinių.
„Kalbant apie mokesčius apskritai, tai įsigalint finansinio konsolidavimo įstatymui mūsų mokesčiai buvo žymiai padidinti“, - nurodė V. Dombrovskis. Ministro pirmininko teigimu, pridėtinės vertės mokestis iki krizės siekė 18 procentų, o dabar – 21 procentą. Premjeras taip pat priminė, kad buvo padidinti ir kai kurių kitų mokesčių tarifai.
