„Kainos, kurios užaugo per porą metų, jos traukiasi labai lėtai, jeigu kalbėti apie maistą. Bet turbūt ir paslaugose tas pats. Pigiausių produktų krepšelis, kuris ir bango mažiau, kažkur 36 proc., tai jis dabar nusileido į praeitų metų lygį, apie 10 proc. atpigo. Bet iki prieškarinio laikotarpio jam dar trūksta kokių 22 proc.“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Vizickas.
„Jeigu kalbėti apie prekinius ženklus, tai kainos augo sparčiai ir Baltijos šalyse buvome vieni lyderių ir Europoje prizinės vietas užėmėme. Brangimas buvo apie 45 proc. ir dabar atsitraukimas tik 3–4 proc.“, – dėstė jis.
A. Vizickas tikino, kad sausio–vasario mėnesiais žmonės turėtų likti su „apytuštėmis piniginėmis“, vartojimais kris ir taip pat turėtų pradėti trauktis užaugusios kainos.
„Turime dabar priešventinį laikotarpį, kai visi kažkiek norės palepinti (...). Mes į sausio–vasario mėnesius žengsime su apytuštėmis piniginėmis, šalia to yra šildymo sezonas, užaugusios palūkanos už būstą, tai galbūt jau matysime ir reikšmingus pokyčius darbo rinkoje, nors kol kas to nesimatė“, – sakė „Pricer.lt“ vadovas.
„Girdime ir pačių prekybininkų komentarus, kad po truputį jaučiasi ledynmetis, kai vartojimas kris, užsišaldys. Krenta pardavimų kiekiai, kuriuos iki šiol kompensavo užaugusios kainos, bet jos po truputį irgi pradeda trauktis“, – tvirtino jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. spalį, palyginti su rugsėju, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc.
Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, elektros energijos, mėsos ir jos gaminių kainų padidėjimas bei atostogų išvykų, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,4 proc. Labiausiai pabrango alyvuogių aliejus, pievagrybiai, valgomieji subproduktai, kakava ir miltelių pavidalo šokoladas, ryžiai, bet atpigo saulėgrąžų aliejus, makaronai, cukrus, mineraliniai ir šaltinio vandenys, rūkytos žuvys. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo trumpavaisių agurkų, šilauogių, pomidorų, avokadų, apelsinų, bet sumažėjo kriaušių, burokėlių, svogūnų, morkų, kivių kainos.
„Pricer.lt“ vadovas nepalaiko leidimo pardavinėti pasibaigusio tinkamumo vartoti maistą: tik apkrausime ligonines
„Pricer.lt“ portalo vadovas Arūnas Vizickas teigia, kad sudarius galimybę pardavinėti maistą pasibaigus etiketėje „Geriausias iki...“ nustatytam minimalaus tinkamumo vartoti terminui, Lietuvoje bus susidurta su išaugusiu žarnyno infekcijų kiekiu. Pasak jo, šį pokytį palaikančios institucijos nėra pateikusios įrodymų, kad tokio maisto kokybė nėra smarkiai pablogėjusi bei galimos tokių produktų vartojimo pasekmės nebuvo išdiskutuotos su specialistais.
„Seimui reikėjo iš karto užklausti medikų, ar jie yra pasiruošę žarnyno infekcijų pandemijai ir panašiai. (...) Aš nematau nei laboratorinių tyrimų, nei kitų faktų, kurie pagrįstų, kad tas pratęsimas neturės poveikio maisto kokybei. Taigi ne be reikalo atsiranda etiketė ir ne be reikalo yra užrašas iki kada geriausiai suvartoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė A. Vizickas.
„Svarstant tokį pakeitimą, reikia visų pirma paanalizuoti, pasiklausinėti medikų, pasinagrinėti su maisto ir veterinarijos specialistais. Ir tik tada galima svarstyti tokius pokyčius“, – pabrėžė jis.
Portalo vadovas taip pat paminėjo, kad toks pratęsimas nepadidins vartotojų sugebėjimo įpirkti maisto produktus.
„Nežiūrint į tai, kad pratęs kiek laiko galima parduoti, jeigu kaina yra per aukšta, tai produktai tiesiog pagulės dar papildomai mėnesį. Tiesiog padidinama rizika, kad žmogus apsinuodys. Tokio sprendimo poveikis neprisideda nei prie gerovės, kurią turėtume valstybėje kurti, nei prie vartotojų sveikatos, sukuria tik papildomą apkrovą ligoninėms ir specialistams“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad lapkričio 16 d. Seimas po svarstymo pritarė Maisto įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo kitų metų pradžios sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Žyma „Geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl, pasak pokytį iniciavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės. Manoma, kad priėmus įstatymo pakeitimus, bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.
Taip pat, bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra, vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.
Numatoma, kad Maisto įstatymo projektu siūlomo pakeitimo galima ekonominė nauda siektų 147,6 mln. eurų per metus.
