Regimantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nuogąstauja, kad per skylėtą dangtelį sklis blogas kvapas, o italų gamintojo svetainėje jis aptikęs, kad prie tokios konfigūracijos kibirėlio pridedamas ir filtras. Gyventojas domisi, kur šis filtras arba kodėl perkant šias talpas nepasirinktas aklinai uždaromas variantas.
Kompanijos „Sartori Ambiente“ interneto svetainėje išties nurodoma, kad talpa būna tiek uždaro tipo, tiek su skylėtais dangteliais, kurie gali būti papildyti biofiltru.
Vilniaus miesto savivaldybė komentuoja „Delfi“, kad priėmė sprendimą pirkti talpyklas-kibirėlius be filtrų, siekdama neviršyti numatytam projektui skirtų lėšų, taip pat įvertindama, kad pasiūlymuose nurodytos talpyklos-kibirėliai dangtyje turi angas (perforaciją) oro cirkuliacijai užtikrinti. Kitaip tariant, tai esąs kibirėlių pranašumas, o ne trūkumas.
„Talpyklas-kibirėlius su perforacijomis nuspręsta pirkti įvertinant tai, kad uždarose maisto atliekų talpose būtų sukeliamas anaerobinio puvimo metu atsirandantis nemalonus kvapas“, – sako savivaldybė.
Ji kartu pabrėžė, kad kibirėliai nėra privaloma ar būtina atliekų rūšiavimo priemonė – būtini rūšiavimui yra vienkartiniai oranžiniai maišeliai.
„O gyventojai gali pasirinkti, ar naudoti kibirėlius, o jei naudoti, tai kokius. Sudarant galimybę gauti kibirėlius siekiama paskatinti gyventojus rūšiuoti maisto atliekas – savivaldybė neįsipareigoja suteikti kibirėlių jiems pasibaigus.
Atitinkamai, kibirėlių aprūpinimas filtrais ne tik nesudarytų galimybės kibirėliais aprūpinti maksimalų gyventojų kiekį, bet ir neužtikrintų ilgalaikio poveikio, kadangi naudojami filtrai, siekiant jų poveikio, turi būti nuolat keičiami“, – toliau argumentuojama komentare.
Pasak savivaldybės, savo funkciją kibirėliai „pilnai atlieka ir nenaudojat filtro“, tuo labiau, kad filtrai reikalingesni nebent, jeigu atliekos talpoje kaupiamos ilgai, o tokioje nedidelėje talpoje tai mažai tikėtina.
„Verta atkreipti dėmesį, kad galimybės pakeisti esamą talpyklą į kitokią, tai yra, be skylučių, nėra. Jeigu gyventojai turėtų poreikį filtrą įsigyti, tai galėtų padaryti kreipdamiesi į gamintojus ar pardavėjus, kurie užsiima šių filtrų tiekimu ar prekyba“, – aiškina savivaldybė.
Kaip jau skelbta, nuo šių metų sausio Vilniaus miesto gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes ir antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.
Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) nuorodos, ką galima ir ko negalima mesti į atliekų talpas ir maišelius:
Maisto atliekas sostinės gyventojams teks kaupti atskirose talpose su oranžinės spalvos maišeliais, kuriuos vėliau reikės išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Tai leis šias atliekas atpažinti Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiams.
Perėjimas prie maisto atliekų rūšiavimo Vilniuje vyks keliais etapais, o ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius.
Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio galima atsiimti pačioje savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kai kuriuose prekybos tinkluose.
Savivaldybė nurodo, kad atskirai tvarkyti maisto atliekas nuo 2024 metų Lietuvos savivaldybes įpareigoja Lietuvos teisės aktai, o šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares paskatino įgyvendinti ES direktyva.
