Vilniečiai tarė žodį dėl nacionalinio stadiono: reikia, bet gerai būtų įrengti ir slėptuves

Nepaisant pastaruoju metu kylančių diskusijų, didžioji dalis vilniečių mano, kad sostinei reikia nacionalinio stadiono, parodė portalo „Delfi“ atlikta apklausa. Taip pat buvo ir tokių, kurie teigė, kad pirmiausia stadiono statyboms skirti pinigai turėtų nugulti į gynybą bei slėptuvių Vilniuje įrengimą.

„Delfi“ reprezentatyvią gyventojų apklausą internetu atliko vasario 19-22 dienomis. Tyrimo metu apklausti 550 vyresnių nei 18 m. Vilniaus gyventojų pagal amžių ir lytį atitinkančius vilniečių pasiskirstymą. Numatoma, kad tyrimo paklaida gali siekti iki 4 proc.

Gyventojai buvo klausiami ar domisi Vilniaus miesto reikalais: savivaldybės sprendimais ar statybomis. Didžioji dalis apklaustųjų tikino, kad domisi tik tiek, kiek informacijos randa bendrame naujienų sraute. Taip teigė 69 proc. Dar 25 proc. atsakė besidomintys, o 6 proc. nuomonės neturėjo. Kaip paaiškėjo, miesto reikalais daugiau teigė besidomintys vyrai nei moterys.

Taip pat beveik visi, 99 proc. apklaustųjų tikino paskutiniu metu girdėję apie naujienas, susijusias su nacionalinio stadiono statybomis, o paklausti, ar tokio Vilniui išvis reikia, 68 proc. nurodė teigiamai. Dar 22 proc. tikino manantys priešingai, o 9 proc. nuomonės neturėjo.

Daugiau teigusių, kad Vilniui nacionalinis stadionas – būtinas, buvo vyrų (71 proc.) nei moterų (65 proc.). Bendrai, daugiausia piliečių, manančių, kad tokio komplekso reikia, sudarė 26-35 m. ir 56 m. ir daugiau amžiaus grupės.

Tarp neturinčių nuomonės šiuo klausimu daugiausia dominavo jaunimas nuo 18 iki 25 m. (24 proc.).

Paprašius patikslinti, ar nacionalinis stadionas, kaip ir planuojama, turėtų turėti atvirą stogą ir ištisą kompleksą, vilniečiai su tokiais planais teigė sutinkantys. Taip nurodė 61 proc. respondentų. Dar 26 proc. teigė, kad stadionas turėtų atrodyti kitaip, o 13 proc. teigė neturintys nuomonės.

Tarp teigusių, kad nacionalinis stadionas ir turi išlikti toks, koks siūloma, skeptiškiausiai buvo nusiteikę vyresni, 56 m. ir daugiau turintys asmenys. 36 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų tikino, kad stadionas turėtų būti kitoks, o likę 18 proc. nuomonės neturėjo.

Nepaisant to, kad didžioji dauguma statyboms pritarė, tie, kurie pasakė „ne", tikino, kad pirmiausia pinigus, numatytus stadionui, reikėtų investuoti į gynybą bei slėptuvių įrengimą. Tokios nuomonės buvo 55 proc. apklaustųjų. Dar 16 proc. teigė, kad pinigus derėtų investuoti į naujų mokyklų bei darželių statymą, o 26 proc. teigė, kad lėšos turėtų būti investuotos į gatvių ir kelių infrastruktūros gerinimą.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra teigęs, kad sostinei reikia savo nacionalinio stadiono, o jis, kaip planuojama dabar, būtų vienas didžiausių Baltijos šalyse ir talpintų iki 18 tūkst. žiūrovų. Visgi meras prasitarė, kad neindeksavus kainos, vargu, ar kas projekto imtųsi.

„Turbūt būtų naivu tikėtis, kad ateitų kažkas ir už 100 mln. eurų įgyvendintų ir padarytų labdarą. Natūralu, kad verslas žiūri skaičius, o už tas sumas, kurios buvo numatytos 2017 m. ir 2018 m., kai buvo teiktas pirminis pasiūlymas pastatyti ir išvystyti visą kompleksą, tai padaryti 2024 m. yra tiesiog nerealu.

Šiuo atveju, „Hanner“, kuri yra pasiekusi principinį susitarimą su „BaltCap“ dėl akcijų išpirkimo, yra pasakiusi, kad tik statybos kainų indeksacija gali šį projektą padaryti rentabilų“, – ELTAI teigė V. Benkunskas.

Naujasis koncesininkas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tikino pats manantis, kad sostinei stadionas yra būtinas. Taip pat, kad nacionalinio stadiono ir gynybos finansavimo temos Lietuvoje neturėtų būti priešinamos.

„Nemanau, kad viską turime užmiršti, atsisakyti ir pradėti galvoti, kaip iškasti apkasus, įrengti slėptuves ir kaip ruošimės karui. Turėtų būti viskas ir nuo mūsų psichologinės sveikatos labai daug priklausys. Jeigu daug kalbėsime apie karą, kažin ar bus daug norinčių investuoti Lietuvoje, kažin, ar bus daug norinčių kurti gamyklas, daryti šimtamilijonines investicijas ir tikėtis, kad verslas čia pavyks“, – „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.

Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis jau anksčiau kritikavo savivaldybę, kad ši veikė išvien su įmone „BaltCap“, kuri dar prieš prašant kainos indeksavimo jau žinojo apie buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galimai praloštus ir pasisavintus pinigus. Taip pat nemažai kritikos išsakyta dėl anksčiau miesto tarybai nesuteiktos informacijos dėl projekto kainos indeksavimo.

Redakcija primena, kad ar sostinė išties turės nacionalinio stadiono kompleksą paaiškės trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje.

Jame bus sprendžiama dėl statybų kainos indeksavimo ir pinigų išmokėjimo privačiam partneriui termino sutrumpinimo, taip pat bus svarstoma dėl papildomų investicijų į projektą – stadiono bei arenos plėtros.

Planuojama, kad komplekso koncesijos akcijas iš „BaltCap“, kuris susidūrė su reputacine krize, perims statybų bendrovė „Hanner“.

Jos vadovas A. Avulis yra nurodęs, kad neindeksuojant statybų kainos jis projekto nevykdys.

Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu iš viso kainuos 158,42 mln. eurų. Nors kompleksą sudarys keletas pastatų, pirmasis išdygti turėtų Nacionalinis stadionas.