„Duonos versle intensyvėja konkurencija, nes „Lidl“ daugiausia prekiauja savo prekės ženklais. Šis stiprus žaidėjas palieka vis mažesnę erdvę gamintojams, kurie prekiauja kituose tinkluose. Iš kitos pusės – bendri duonos pardavimai per pastaruosius metus sumažėjo 4,6 procentais. Tai bus grubus apibendrinimas to, kas vyko pastaruosius kelerius metus, bet galima sakyti, kad per keletą metų žmonės įprato vietoj 3-4 riekių duonos per dieną suvalgyt dvi. Tad gamintojams tenka ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje, ir taikytis prie naujų žmonių įpročių, siūlyti vis kitokius duonos gaminius“, – komentavo „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas.
Padeda apgalvotos inovacijos
Pasak jo, šiandieninėje duonos rinkoje išlaikyti augimą bendrovei padeda protingai skurti nauji produktai, kurių nori vartotojai. Labiausiai pernai augo skrudinimui skirtos duonos paklausa (jos „Vilniaus duona“ pernai pardavė 14 proc. daugiau nei 2019 m.), duonos iš visagrūdžių miltų, su sėklomis, daigintais grūdais, tos, kurių sudėtyje reikšmingą dalį sudaro skaidulos.
„Atėjo laikai, kai duona nebėra „savaime suprantamas“ produktas ant stalo. Ją žmonės dažniausiai valgo per pusryčius ir užkandžiaudami – todėl turtiname kepinius skaidulomis, tobuliname receptus, kad suteiktume pirkėjams priežastį rinktis duoną, o ne, pavyzdžiui, košę“, – kalbėjo A. Kokoškinas.
Šiais metais „Vilniaus duona“, kaip ir pernai, žada pasiūlyti apie 6 naujus produktus, daugiau investuoti į jų sukūrimą ir pateikimą rinkai, nei į naujovių kiekį. Praėjusių metų pardavimai rodo, kad kelios gaminių šeimos gali ilgai sėkmingai augti, ypač kai jos yra matomos reklamoje ir prekybos vietose.
Žada didinti eksportą
Pernai „Vilniaus duonos“ eksportas augo 2,1 proc., pardavimai užsienio šalyse pasiekė 4,8 mln. eurų.
„Kadangi esame didžiausia kepykla Baltijos šalyse, tikrai turime kur augti. Daugiausia mūsų pardavimų teko Švedijai, Suomijai, Latvijai, Jungtinei Karalystei ir JAV. Pastarosiose dvejose šalyse pernai pardavėme 16 proc. daugiau gaminių“, – kalbėjo A. Kokoškinas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos rinkoje kiekvienas pelno euras gamintojams tampa vis brangesnis. Todėl pagrindiniai bendrovės tikslai šiems metams – pardavimų plėtra ir eksporto didinimas, nauji produktai, veiklos optimizavimas.
Augs gamybos pajėgumai Lietuvoje
„Vilniaus duonos“ savininkė „Lantmännen Unibake“ Baltijos regione valdo keturias šviežių gaminių kepyklas ir šiemet pradėjo reorganizuoti jų struktūrą, investuodama į naujas, itin greitas gamybos linijas.
Viena iš plano dalių – iki 2022 m. I ketvirčio uždaryti Rygoje veikiančią kepyklą ir gamybą iš jos perkelti į kepyklas Lietuvoje ir Estijoje. Lietuvoje iki šių metų rudens bus modernizuota „Vilniaus duonos“ kepykla Panevėžyje. Tai leis bendrovei dirbti našiau, supaprastinti verslo operacijų sistemą, atnaujinti asortimentą.
Beveik 400 darbuotojų turinčios AB „Vilniaus duona“ savininkė „Lantmännen Unibake“ yra kepimo įmonių lyderė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Ji yra vienos didžiausių įmonių grupių Šiaurės Europoje „Lantmännen“, veikiančios žemės ūkio, įrengimų, energetikos ir maisto pramonėje, dalis.
„Vilniaus duonai“ priklauso kepyklos Vilniuje ir Panevėžyje. „Lantmännen Unibake“ metinė apyvarta siekia 1 milijardą eurų, bendrovės darbuotojų skaičius – apie 6 tūkstančius.
