Aukso Lietuvoje rasti galima, tačiau ar apsimoka?
Kaip pastebėjo Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis direktoriaus patarėjas Jonas Satkūnas, dažnai yra galvojama, kad auksas – tai neva pati brangiausia medžiaga, kurios reikia žmogui. Vis dėlto, anot pašnekovo, tai nebūtinai yra tiesa.
„Gabalėlis aukso – jo užtenka visam gyvenimui ir tą auksą tikrai galima atsivežti iš kitų kraštų, kur jis yra tradiciškai, seniai kasamas ir išgaunamas“, – kalbėjo J. Satkūnas.
Kad ir kaip bebūtų, aukso galima rasti ir Lietuvoje.
„Aukso yra Lietuvos žemės gelmėse, kloduose, tai yra sąnašynuose, žvyro, smėlio kloduose, kurie yra atnešti iš Šiaurės – iš Skandinavijos, iš Suomijos. Tuose žvyro sluoksniuose turbūt galima rasti iki 1 gramo aukso viename kubiniame metre arba vienoje tonoje žvyro. Galima sakyti, kad tokį auksą turime tik teoriškai, bet jis nėra matomas. Nėra matomų grūdelių – tai yra tik cheminiu būdu nustatomas auksas“, – aiškino J. Satkūnas.
Tiesa, toks aukso išgavimas neabejotinai kainuotų daugiau negu pati žaliava, kurią gautume.
„Tokius tyrimus esame padarę dar 1996-1998 metais ir esame paskaičiavę tuos skaičius. Pavyzdžiui, kai kuriuose žvyro karjeruose jų yra šiek tiek daugiau, kituose mažiau – priklausomai, iš kurios Skandinavijos dalies yra suklotas mūsų žvyras, o pats žvyras yra pati brangiausia medžiaga“, – teigė pašnekovas.
Ar yra deimantų mūsų šalyje?
Deimantas – visiems gerai žinomas ir pažįstamas brangakmenis. Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis direktoriaus patarėjas atskleidė, ar šių brangakmenių galima rasti mūsų šalyje.
„Na, nepaneigiama galimybė tokių mineralų rasti Lietuvos žemės gelmėse. Tai yra giliai, tai yra kristaliniame pamate arba netgi nuosėdiniame – tik teoriškai. Esame tokius tyrimus padarę dar praeitame šimtmetyje, kai dirbome kartu su australų deimantų tyrinėtojais. Ėmėme bandinius, jų bandymus atlikome Suomijoje ir, deja, aptikome ne pačius deimantus, bet deimantų lydinčių mineralų“, – pasakojo J. Satkūnas.
Taigi, anot pašnekovo, pačių deimantų Lietuvoje – dar nerasta, tačiau tai – ne taip svarbu.
„Lietuvoje turime tai, ko mums reikia svarbiausio. Žmogui iš gamtos reikia ko daugiausiai? Reikia oro, vandens ir akmens. Tų dalykų mes tikrai nenusipirksime. Pavyzdžiui, žvyro ar skaldos – neatsivešime iš toli, nes neapsimokės vežti, o šios gyvybinės medžiagos reikia viskam: statybos, keliai, infrastruktūra. Tą turime turėti ir tuo apsirūpinti, tad tikrai turime tų medžiagų išteklius nemažus“, – teigė J. Satkūnas.
Atskleidė, kokios gėrybės slepiasi
Nors kerinčio grožio brangakmenių Lietuvoje nėra apstu, vis dėlto, tam tikros gėrybės po lietuviška žeme tikrai slypi.
„Galima rasti granato-piropo. Labai gražios akytės. Akmenyse galima rasti, granito luituose. Tai yra natūralus brangakmeniai, galima sakyti, kad pusiau brangūs akmenys. Pabandykime išsilupti ir pasidaryti žiedą“, – kalbėjo J. Satkūnas.
Pasak jo, dėl to, kad tą padaryti sunku – niekas ir nesipuošia lietuviškų brangakmenių papuošalais.
„Jį pritaikyti juvelyrikoje būtų ganėtinai sudėtinga“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, pasak J. Satkūno, tam tikri lietuviški akmenys juvelyrikoje tikrai gali būti naudojami – pavyzdžiui, tam tikri kiekiai gintaro.
„Kuršių mariose yra nemaži ištekliai ir buvo susidomėjimas jį išgauti, naudoti, tačiau, dėl ekologinių aplinkybių, tai nepradėta daryti. Gintaro kol kas galima įsigyti dar kitose rinkose“, – atkreipė dėmesį jis.
Lietuvos žemėje galima rasti ir ametistų.
„Ametistų galima rasti, bet jie su kristalinėmis uolienomis susiję. Jų yra, bet, kad jų būtų prieinama žemės paviršiuje ir kasti šakniniu būdu ar karjeruose – tikrai tokio varianto neturime“, – teigė J. Satkūnas.
Naftos ištekliai Lietuvoje
Kaip pabrėžė pašnekovas, tai ką turime – tuo turime džiaugtis, o visa kita – galime ir atsivežti iš kitų kraštų. Tiesa, daug atsivežti galėtume ir jeigu turėtume daug naftos. J. Satkūnas pakomentavo, kokie naftos ištekliai slepiasi po mūsų šalies žeme.
„Naftos ištekliai sausumoje yra mažėjantys ir bebaigiami eksploatuoti telkiniai turbūt duotų dar tokius 2 milijonus tonų, geriausiu atveju. Reikėtų naftos gavybą vystyti Baltijos jūros eikvotojuje. Kaip žinia, taip nėra“, – teigė jis.
Pašnekovas paaiškino, kodėl taip yra.
„Į tai nėra žiūrima palankiai, kadangi yra vadinamasis žaliasis kursas ir siekiame, kad apsirūpintume visomis kitomis žaliavomis, išskyros naftos. Noriu atkreipti dėmesį, kad nafta Lietuvoje yra labai geros kokybės ir ji neturėtų būti vertinama kaip iškastinis kuras, iš kurio galima daryti benziną ar dyzelinį kurą. Tai yra labai gera žaliava labai geros kokybės tepalams, kurių reikia ir elektromobiliams, ir vėjo jėgainėms“, – tvirtino J. Satkūnas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
