Buvęs vyriausiasis Europos centrinio banko ekonomistas knygoje „How we save the euro and strengthen Europe“ („Kaip išgelbėti eurą ir sustiprinti Europą“), pasirodžiusioje praeitą savaitę, įspėja, jog euro zonai galbūt gresia griūtis.
„Visi argumentai patvirtina euro zonos gelbėjimo svarbą. Kiek valstybių sugebės ateityje joje išsilaikyti, dar pamatysime“, - knygoje, parašytoje ekonomisto ir žurnalisto pokalbio forma, teigia O. Issingas.
Graikijos autorius atvirai nemini, tačiau niekam ne paslaptis, kad skolų naštos slegiama valstybė – per plauką nuo bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos, nors, norėdama pamaloninti Europos Sąjungą ir Europos centrinį banką už milijardų eurų finansinę paramą, ir taiko griežtą išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo politiką.
„Dar negreitai galėsime pasakyti „viskas, dabar jau tikrai žengsime į priekį“. Daugumos šalių vis dar laukia svarbios reformos“, - pridūrė ekonomistas.
O. Issingas – vienas iš euro tėvų, taip pat numačiusių ir potencialias bendros valiutos zonos problemas. Ekonomistas anksčiau yra sakęs, jog bendrai valiutos idėjai pamatus turi padėti politinė sąjunga, kuri padėtų užtikrinti ilgalaikį tokios valiutos stabilumą.
Dabar ekonomistas sako, jog kai kurios valstybės euro zoną turėtų palikti, nes tik taip galės išspręsti savas skolų problemas. Tuo tarpu kalbant apie Vokietiją, geriausia, kad Berlynas sąjungoje pasiliktų. Jis taip pat negaili kritikos besikišantiems į Europos centrinio banko veiklą.
„Per neilgą savo gyvenimą euras buvo stabilesnis nei norma. Kuo pasyviau politikai ieško savų problemų priežasčių, tuo aktyviau su viltimis ir reikalavimais kreipiasi į Europos centrinį banką, kuris buvo įkurtas tikrai ne tam. Tai centrinis bankas, o ne valstybių, kurioms gresia bankrotas, gelbėjimo institucija. Centrinis bankas - paskutinė galimybė pasiskolinti visoje bankų sistemoje, tačiau ne valstybių gelbėtojas“, - mano O. Issingas.
„Užtenka vien per didelių lūkesčių, kad institucijos prestižui būtų pakenkta“, - konstatuoja specialistas.
