Vakarietiška elektronika vis tiek patenka į Rusiją
„Visa tiek Europos komisijos, tiek mūsų pačių atliekama analizė, tiek partnerių JAV pateikiami duomenys liudija, kad tam tikros jautrios prekės, elektronikos prietaisai, priemonės, puslaidininkiai, įvairūs elektroniniai grandynai – jie ir toliau naudojami Rusijos agresijos pajėgumams vystyti“, – teigė Muitinės departamento vadovo pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Dabar vežėjai turės pateikti dar daugiau dokumentų, kad prekės tikrai važiuoja ne į Baltarusiją ar Rusiją.
„Tam tikrų prekių kategorijų gabenimui bus prašoma tų prekių gamintojo patvirtinimo, kad jam yra žinoma, kad tos prekės bus gabenamos per Rusiją, Baltarusiją tranzitu, kad jam yra žinomas pardavėjas, pirkėjas, kad jis įsivertinęs atitinkamai visas rizikas ir tam tikra prasme garantuoja, kad prekių galutinis naudotojas jas naudos ten, kur ir deklaruojama“, – aiškino V. Paigozinas.
Vežėjų nauja tvarka netenkina
Vežėjai nesupranta, kaip jie gali užtikrinti tai, ko jų prašoma ir naują tvarką įvardija kaip „vėjo gaudymą“.
„Iškart gamintojai turėtų tas deklaracijas pildyti, nes tos prekės pakliūva kartais pas didmenininkus, pas kitos šalies atstovus ir panašiai, ir vežėjas tikrai neturi galimybės iki galo sutikrinti tuos dokumentus ir pasakyti, ar jie nuvyks, ar ne“, – teigė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Be to, anot Z. Buivydo, grįš ir birželio pradžioje matytos eilės, kai vilkikų vairuotojai jose stovėdavo 5 ir daugiau parų, o mūsų pareigūnai turėjo suktis it vijurkai.
„Jie privalės jau dabar dar daugiau dokumentų patikrinti, juos sutikrinti, įsitikinti. Jau ir dabar buvo eilės, kai nebuvo tiek daug, dabar bus dar didesnės laiko sąnaudos būtent toms institucijoms, kurioms ir taip, greičiausiai, trūksta darbuotojų“, – įžvalgomis dalijosi „Linava“ generalinis sekretorius.
Muitinė tikisi eilių išvengti.
„Tikėtina, kad jos jau nepadidės iki tokio lygio, kokį turėjome prieš keletą savaičių, kadangi tęsiame aktyviai pradėtą informacinę kampaniją, tiek įvairiais lankstinukais, brošiūromis pasienyje laukiantiems vilkikų vairuotojams, tiek turėjome jau kelis aptarimus, pristatymus verslo bendruomenei“, – dalijosi V. Paigozinas.
Sankcijų spragų pasekmės
Politologas Linas Kojala įsitikinęs, kad sankcijas Rusija apeina ir dėl to, kad jų be galo daug – sunku viską sužiūrėti, o Vidurio Azijos šalys naudojasi proga papildomai užsidirbti.
„Judėjimas yra teisinga linkme, bet reikia suprasti, kad tos sisteminės problemos dėl trečiųjų šalių noro pagelbėti Rusijai bei fakto, kad apskritai tos sankcijos yra tokios sudėtingos ir kompleksinės – visko paimti ir išspręsti, ko gero, nepavyks, bet tai nereiškia, kad nereikia judėti teisinga linkme, nes būtent sankcijų spragų lopymas ir yra esminė užduotis“, – teigė jis.
Politologo skaičiavimu, Rusijai šiuo metu yra taikoma apie 13 tūkstančių įvairių formų sankcijų. Tai daugiau nei Šiaurės Korėjai ir Iranui kartu sudėjus.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
