Beveik 35 proc. apklaustų verslo atstovų teigė, kad jiems gerai pavyksta išnaudoti šiuo metu esamas verslo plėtros galimybes. Didžioji dauguma (52 proc.) respondentų nurodė, kad tai pavyksta padaryti patenkinamai, o dešimtadalis (10 proc.) teigė, kad galimybėmis pasinaudoja blogai, rašoma banko pranešime spaudai.
„Dauguma apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutinka, kad stebėti rinką ir joje ieškoti naujų verslo plėtros galimybių reikia nuolat. Deja, šis požiūris ne visada remiamas veiksmais – konkrečius plėtros planus vykdo arba ketina vykdyti apie pusė apklaustų bendrovių. Likusieji, ko gero, tenkinasi esama situacija arba laukia verslui palankesnių aplinkybių. Tačiau tokia pozicija gali būti rizikinga, nes ilgai mindžikuojant vietoje konkurentus pavyti tampa vis sunkiau“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
Geriausiai plėtros galimybes išnaudoti sekasi didesnėms, daugiau nei 50 darbuotojų turinčioms bendrovėms, kurios veikia finansų, telekomunikacijų, IT bei elektronikos sektoriuose. Tuo tarpu sunkiau sekasi transporto ir logistikos rinkų dalyviams, kuriems pastaraisiais metais daugiausiai teko rūpintis naujų pagrindinių rinkų Vakarų Europoje paieška, nes Rytų rinka dėl pritaikytų sankcijų tapo iš dalies ar visai nepasiekiama.
Stabdo lėšų ir darbuotojų trūkumas
Pasak A. Sagatausko, šalies verslininkai įžvelgia įvairių priežasčių, kurios trukdo įmonei augti. Šios priežastys neretai priklauso nuo įmonės dydžio, gyvavimo laikotarpio bei kitų veiksnių.
„Didžioji dalis įmonių pagrindine verslo plėtros kliūtimi įvardijo apyvartinių lėšų trūkumą. Tačiau atidžiau analizuodami apklausos rezultatus pastebėjome, kad tai daugiausia būdinga mažesnėms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių. Tuo tarpu kita dažnai pasitaikanti priežastis – kompetentingų darbuotojų trūkumas – daugiausia vargina dideles bendroves, veikiančias visoje Lietuvoje ar už jos ribų“, – aiškina „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.
Trečdalis apklausos dalyvių, daugiausia didžiosios ir daug metų veikiančios bendrovės, kaip verslo plėtrai nepalankų veiksnį, įvardijo ir nestabilią geopolitinę padėtį regione.
Verslą augina mažais žingsniais
Kaip parodė tyrimas, į verslo plėtrą orientuotos įmonės imasi įvairių veiksmų. Pavyzdžiui, didžioji dalis respondentų seka konkurentų veiksmus ir investuoja į įrenginius ar žmones (atitinkamai 63 proc. ir 58 proc.). Kiek mažesnė įmonių atstovų dalis teigė, kad skaito specialią literatūrą (50 proc.), palaiko ryšius su panašios srities specialistais (46 proc.), taip pat nuolat pristato įmonės produkciją ar paslaugas specialiose parodose bei domisi panašaus verslo praktika užsienyje. Trečdalis bendrovių nuolat ieško potencialių verslo partnerių kitose šalyse.
Vis dėlto A. Sagatauskas pastebi, kad šalies bendrovėse verslo plėtros planavimas dažnu atveju vyksta nenuosekliai. „Tyrimo metu tik 15 proc. bendrovių nurodė, kad turi specialiai verslo plėtrai paskirtą darbuotoją ar padalinį. Kitose įmonėse tuo, ko gero, rūpinasi įmonės vadovas arba verslo plėtra paliekama vykti sava eiga. Tačiau neskiriant tam pakankamai lėšų ir laiko, kyla grėsmė taip ir neatpažinti besiformuojančių palankių tendencijų arba tiesiog nespėti jomis laiku pasinaudoti“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Daugiau nei pusė (53 proc.) apklausoje dalyvavusių įmonių naujų verslo galimybių paieškai per metus skiria iki 5 proc. savo biudžeto. Beveik ketvirtadalis bendrovių (23 proc.) nurodė skiriančios daugiau nei 5 proc. lėšų. Verslo plėtrai lėšų neskiriančios teigia 8 proc. įmonių.
