LVK teigiamai žvelgia į dalį valdžios pasirinktų priemonių, bet kartu perspėja, kad neįsiklausius į verslo atstovų argumentus ir įvykdžius mokesčių pertvarką dalį ekonomikos sektorių gali ištikti rimtos problemos.

LVK teigimu, rengdama mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo planą Vyriausybė pasirinko ne revoliucinių reformų, bet nuoseklių pokyčių kelią ir jos planas leidžia tikėtis tam tikrų pozityvių permainų.

Konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigiamai vertina neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) bei išmokų už vaikus didinimą bei siūlymą darbdavio socialinio draudimo įmokoms nustatyti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio „grindis“.

Konfederacija palaiko ir Vyriausybės norą peržiūrėti verslo liudijimų veiklos rūšis, nes dabar veikianti sistema, nors ir naudinga, tačiau nebūtinai pati efektyviausia.

Taip pat pradedančiuosius savo verslą veikti skaidriai esą motyvuotų individualios veiklos apmokestinimas, susietas su per metus gaunamo pelno dydžiu.

Kartu remiama idėja žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelną ir žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamas apmokestinti bendra tvarka.

Kita vertus, LVK nepritaria siūlymui didinti akcizus dyzeliniam kurui, taip pat esą nenaudingas būtų ir siūlomas fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) progresinis apmokestinimas.

Papildomų sunkumų esą patirtų ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu būtų nuspręsta panaikinti NT mokesčio lengvatą nekilnojamajam turtui, naudojamam sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

Konfederacija siūlo nenaikinti 0 proc. pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms. LVK prezidentas V. Sutkus teigia, kad trūksta analizės ir aiškumo, kokias pasekmes tai turėtų šiuo metu veikiančioms socialinėms įmonėms bei jų įdarbinamų neįgaliųjų integracijai.

„Mes, kaip verslo organizacija, esame įsitikinę, kad socialinis verslas prasmingas, socialinės įmonės turėtų gauti lengvatų, kokios jos - tai diskutuotinas dalykas. Reikia suprasti, kad jeigu įmonė įdarbina neįgaliuosius, tai darbo sąnaudos didesnės“, - aiškino V. Sutkus.

LVK pristatytuose siūlymuose taip pat nepritariama siūlymui atsisakyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo viešbučių bei kitų asmenų teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir apmokestinti jas PVM bendra tvarka.

V. Sutkus teigia, kad įprasto PVM tarifo taikymas viešbučiams padarytų Lietuvos turizmo sektorių mažiau konkurencingą nei kaimyninių šalių, Lietuva turinti skatinti turistų skaičių, o ne jį riboti.

„Beveik visoje Europos Sąjungoje (ES), yra lengvatinis tarifas viešbučiams, paprastai jis būna du kartus mažesnis, nei normalus tarifas. Estija, Latvija, ir Lenkija - visur lengvatinis tarifas. Jeigu mes pakeliame maždaug dvigubai (iki standartinio 21 proc. PVM - ELTA), akivaizdu, kad Lietuvos turizmo sektorius 10 proc. išbrangsta palyginti su minėtomis šalimis“, - kalbėjo V. Sutkus.

LVK Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigia, kad kalbant apie akcizus būtų pravartu turėti ilgalaikius planus, taip verslas galėtų prisitaikyti prie pokyčių.

„Būtų labai gerai, kad būtų nustatomos gairės, kaip akcizai bus keliami per artimiausius 5 metus. Tai verslui padeda prisitaikyti. Be to, išlyginama valdžių kaitos problema, padarytų tęstinumą mokesčių sistemai“, - kalbėjo M. Dubnikovas.

Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausybė birželio 2 d. pristatė visuomenei mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo siūlymus, kuriais siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiesiems bei pagerinti finansinę padėtį vaikus auginančioms šeimoms, pensininkams.

Taip pat ketinama gerinti investicijų ir inovacijų klimatą, verslumo sąlygas, atsisakyti dalies lengvatų. Nauji mokesčiai 2018 metais neplanuojami.

Skurdui mažinti papildomai kitąmet ketinama skirti beveik pusę milijardo eurų. Seimui pritarus siūlymai turėtų įsigalioti nuo kitų metų.