Siekia ne bausti, o edukuoti
Verslininkai prisigalvoja įvairiausių būdų, kaip nuslėpti mokesčius – tai automobilį nusiperka, tai į kelionę išvažiuoja ar sugalvoja kitokių gudrybių. VMI kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, jau ne vienerius metus VMI tokių privačių poreikių tenkinimą įmonėse stebi.
„Pastebime tikrai teigiamas tendencijas – vis daugiau įmonių deklaruoja daugiau sumokėtų pajamų natūra ir, atitinkamai, sumoka daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Kaip pavyzdį pasakysiu, gyventojų pajamų mokesčio per pastaruosius porą metų sumokėta daugiau 3 kartus“, – teigė jis.
Tačiau, pasak pašnekovo, pažeidimų taip pat neišvengiama.
„Jie, dažniausiai, pasitaiko įsigyjant transporto priemones, taip pat nekilnojamą turtą ir dar viena iš tendencijų yra įvairios kelionės į užsienį. Visa tai mes vertiname iš tos pusės, kad mes norime šviesti mokesčių mokėtojus, kad jie tinkamai laikytųsi mokestinės drausmės ir vykdytų visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Mokesčių administratoriaus funkcija tikrai nėra nubausti ar skirti baudas. Mums svarbu, kad mokesčių mokėtojai tinkamai vykdytų visas mokestines prievoles, todėl mes informuojame ir, jeigu mokesčių mokėtojas neatsižvelgia į rekomendacijas, neištaiso mūsų pastebėtų ir identifikuotų galimų pažeidimų, tada jau taikome griežtas kontrolės priemones“, – teigė R. Puncevičius.
Mokesčių mokėtojų pasiaiškinimai
VMI kontrolės departamento vyresniojo patarėjo R. Puncevičiaus teigimu, mokesčių mokėtojai, kurie yra įtariami galimais sukčiavimais, dažnai pažeria įvairių pasiteisinimų.
„Visų pirma, mokesčių mokėtojai dažnai teigia, kad automobiliais yra naudojamasi tik darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau, kontrolės veiksmų metu, stebėsenos veiksmų metu, mes pastebime, kad transporto priemone yra naudojamasi ir savaitgaliais, vykstama į kurortines vietoves, naudojamasi įvairiomis keltų, perkėlimo paslaugomis. Taip pat matome duomenis ir iš automobilių parkavimo aikštelių“, – pasakojo jis.
Anot pašnekovo, tenka pastebėti ir tai, jog minėtais automobiliais naudojasi ne tik pačių įmonių darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai. Tiesa, kartu su šeimos nariais vykstama ir į įvairias keliones. Tada pasiaiškinimų tik padaugėja.
„Turime įvairių atvejų. Kaip vieną iš tokių atvejų galima paminėti, kur baigėme visai neseniai taikyti kontrolės priemones. Buvo patikrinta, kad įmonėje pastaruoju metu buvo įsigytos 5 kelionės, iš jų 3 kelionės buvo už pakankamai nemažą sumą, tai yra 15 tūkstančių eurų. Jos buvo į kurortines vietoves, tai yra Dubajų, Egiptą, Turkiją ir kartu su įmonės vadovu keliavo šeimos narys, kuris buvo įdarbintas tik tam laikotarpiui, kai vykdavo komandiruotės“, – dalijosi VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas.
Pasak jo, mokesčių administratorius įvertino, jog tai – nebuvo komandiruotė.
„Atitinkamai, įmonė turėjo sumokėti visus privalomus mokesčius už šias keliones“, – teigė R. Puncevičius.
Jo teigimu, ar tokio tipo kelionės yra dažnas reiškinys – įvardinti sunku, tačiau tokių pažeidimų praktikoje tikrai pasitaiko.
„Vien tik šiais metais esame nustatę tokių pažeidimų, po kurių mokesčių mokėtojai turės sumokėti 260 tūkstančių eurų mokesčių, kurie buvo susiję su neteisėtai organizuojamomis kelionėmis. Galbūt, ne visais atvejais reikėtų vartoti žodį „neteisėtai“.
Kartais tiesiog reikia laikytis tam tikros mokestinės drausmės. Kai vykstama, pavyzdžiui, į keliones atlikti tiesiogines darbines funkcijas – tai nėra laikoma komandiruote. Tai yra nuolatinių funkcijų atlikimas ir, tokiu atveju, komandiruotpinigiai turi būti apmokestinami“, – aiškino pašnekovas.
Kaip ir buvo minėta anksčiau, jeigu mokesčių mokėtojas nereaguoja į mokesčių administratoriaus pastabas ir rekomendacijas – jam taikomos griežtesnės kontrolės priemonės.
„Jų metų atitinkami mokesčiai yra priskaičiuojami, nuo to taikomi ir skaičiuojami dienpinigiai, nuo laiku nesumokėtų mokesčių, taip pat gali būti skiriamos ir baudos“, – teigė R. Puncevičius.
Įsigyja ir nekilnojamąjį turtą
Automobiliai ir kelionės – tai dar ne viskas. Verslininkai įmonės vardu įsigudrina įsigyti ir būstą. Pasak R. Puncevičiaus, tokiais atvejais, verslininkai savo pirkinį motyvuoja sakydami, jog nupirktas būstas yra reikalingas, pavyzdžiui, atvykstančių svečių apgyvendinimui.
„Taip pat tas turtas gali būti naudojamas įmonių diegimui ir nuomai vykdyti. Mokesčių administratorius visus šiuos atvejus įdėmiai vertina, netgi yra sukurtos papildomos taisyklės. Kai juridinis asmuo įsigyja nekilnojamąjį gyvenamąjį turtą – jis yra priskiriamas tam tikrai rizikai, kuri yra vertinama su įmonės vykdoma ūkine ar komercine veikla ir, tokiu atveju, nedelsiant yra reaguojama, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai tas turtas bus naudojamas įmonės reikmėms, ar, vis dėlto, iš įmonės lėšų įsigyti jo nebuvo galima“, – pasakojo VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
