Socialiniame tinkle „Facebook“ savo istorija pasidalinęs T. Šiuipys tikina, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra papirkta prekeivių ginklais ir žlugdo jo šeimos verslą.

„Kažkada seniai seniai fejerverkais prekiavo tik ginklų parduotuvės. Aš, atidaręs pirmąją „Balionų šalį“ Akropolyje, irgi norėjau prekiauti. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) pasakė, kad negalima. Paklausiau „kodėl“? Atsakymas buvo „na...nes...todėl“. Kyšių griežtai nemokėjau, bet tik po mano skundo PGT departamento viršininkui, man buvo išduotas leidimas prekiauti III kategorijos fejerverkais, kurie galingesni, gražesni ir, žinoma, brangesni. PGT pareigūnas gavo pylos ir buvo pažemintas pareigose. Taip aš gavau leidimą prekiauti III kategorijos fejerverkais savo parduotuvėse. Ir prekiavau geriau nei tie patys ginklų prekeiviai. Filmavau fejerverkus HD kameromis, įrengiau parduotuvėse HD liečiamus ekranus, kad pirkėjai galėtų išsirinkti sau patinkantį fejerverką, važinėjau į prezentacijas ir atrinkinėjau gražiausius fejerverkus.

Kažkodėl ginklų prekeiviai tapo ta išskirtine verslininkų grupe, kurie gali prekiauti galingesniais, gražesniais ir pelningesniais fejerverkais. Kaip sakoma, smulkmenas paliko kitiems, o sau pasiėmė grietinėlę.
Tomas Šiuipys

Ginklų pardavėjams tai nepatiko, kažkur galimai pirtelėje ar po kilimu įvyko nešvarus sandoris ir PGT taisyklėse atsirado sakinys, kad III kategorijos fejerverkais galima prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Ko nenumatė šie menkystos tai, kad aš nesiruošiu lengvai pasiduoti ir aš toliau nemokėjau kyšių ir reikalavau lygių konkurencinių sąlygų savo verslui. Aiškiai pasakiau, kad mano parduotuvės irgi yra specializuotos ir jei jie galvoja kitaip, tegu įrodo, nes aš to nepaliksiu savieigai. Ir tą kartą man pratęsė leidimus prekybai fejerverkais.

Deja, supratau, kad tuo mano verslo žlugdymas nesibaigs. Aš uždariau „Balionų šalies“ parduotuvę Vilniaus „Akropolyje“, sustabdžiau „Švenčių miesto“ parduotuvės atidarymą „Megoje“ Kaune. Nebesvarstėme plėtros Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Vilniuje dabar turim vieną parduotuvę, o turėjome keturias. Taigi paskutinis PGT taisyklių atnaujinimas patvirtino mano baimes, atsirado paaiškinimas, kad „Specializuota pirotechnikos priemonių parduotuvė – prekybinės paskirties pastatas ar patalpa, kuriuose esančių prekių asortimentą sudaro tik pirotechnikos priemonės ir (ar) ginklai, šaudmenys.“ Tai reiškia, kad jei neprekiauji ginklais, tai ir fejerverkais negali prekiauti“, – istoriją feisbuke aprašė Tomas.

„Balionų šalis“
DELFI susisiekė su T. Šiuipiu. Jis papasakojo, kad ši taisyklė atsirado dar 2013 metais, kai jis turėjo leidimus prekiauti fejerverkais. Dabar leidimų galiojimui pasibaigus, dėl šios taisyklės, jų nebeatnaujina. Stebina ir tai, kad pareigūnai tuo metu turimų leidimų dėl naujos taisyklės neanuliavo.

„Pareigūnai turėjo pilną teisę pasikeitus sprendimams anuliuoti tuos leidimus, bet, matyt, pabijojus skandalo, jie nusprendė, kad praeis keli metai ir viskas ramiai pasibaigs. Ten pakankamai painiai surašyta, bet galutiniame variante supratome, kad čia padaryta išimtis ginklininkams, nes fejerverkai pas juos irgi nesudaro daugumos prekių. Tai išeina taip, kad ginklininkai kažkodėl tampa lygiais už lygesnius, nors niekas per tuos nepriklausomybės metus nepasikeitė. Nei sprogo kokia parduotuvė nuo fejerverkų, viskas liko kaip buvę, tačiau kažkodėl ginklų prekeiviai tapo ta išskirtine verslininkų grupe, kurie gali prekiauti galingesniais, gražesniais ir pelningesniais fejerverkais. Kaip sakoma, smulkmenas paliko kitiems, o sau pasiėmė grietinėlę“, – nurodo „Balionų šalies“ savininkas.

Mes nesame milijonieriai, neprekiaujame ginklais, nemedžiojame ir kartu pirtelėse nešvenčiame su politikų elitu. Mes pardavinėjame balionėlius, kaukes, karnavalinius kostiumus. Nesame iš tų, kurie gali įtaką daryti,
Tomas Šiuipys

DELFI jis pasakoja, kad 40 proc. jo pardavimų sudarė būtent fejerverkai. Dėl to ir neteko uždaryti kelias parduotuves.

„Tokia situacija, kad dabar Klaipėdos „Akropolyje“ yra „Balionų šalis“ ir mūsų leidimo ten nepratęsė. Parduotuvė tikrai labai gerai prekiavo fejerverkais. Vilniuje „Švenčių miestui“ irgi nepratęsė. Dabar žmonėms teks važiuoti į ginklų parduotuvę ir jau pirkti tai, ką jie parduoda ir kokiomis kainomis jie parduoda, tokiu būdu konkurenciją akivaizdžiai riboja“, – sako jis.

Su T. Šiuipiu jau susisiekė Vidaus reikalų ministerija. Kitą penktadienį jis vyks pas juos plačiau papasakoti savo istorijos, tačiau daug nesitikima.

„Jokių pažadų telefonu negavau, bus susitikimas, kuriame bus kalbama. Nežinau, kas bus iš to susitikimo. Jeigu atvirai, esu skeptiškas, nes man visa tai atrodo labai neskaniai: viena verslininkų grupė proteguojama, o kiti skriaudžiami. Taip mes nesame milijonieriai, neprekiaujame ginklais, nemedžiojame ir kartu pirtelėse nešvenčiame su politikų elitu. Kas mums belieka. Mes pardavinėjame balionėlius, kaukes, kostiumus karnavalinius. Nesame iš tų, kurie gali įtaką daryti, nesame lobistai.

Kitą penktadienį turim susitikimą pas ministrą, o tada bus matyti. Ingrida Šimonytė pasisiūlė pati nunešti mūsų skundą į administracinį teismą. Kovosim teisinėmis priemonėmis“, – tvirtina verslininkas.

Vidaus reikalų ministerija: taisyklės atliepė į to meto aktualijas

Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius DELFI patvirtino, kad ši istorija jau pasiekė ministeriją: ruošiamasi susitikimui tiek su verslininkais, tiek su PGT pareigūnais. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad šioje istorijoje yra dvi medalio pusės.

„Viena pusė taip, mes suprantame verslininko norą prekiauti ir uždirbti. Kita pusė yra saugumo reikalavimai. Tos taisyklės patvirtintos 2010 metais, paskutinis tikslinimas – 2013 metais. Prieš penkerius metus buvo daug istorijų žiniasklaidoje apie nuo pirotechnikos nukentėjusius vaikus. Tai nuo to laiko atsirado tos taisyklės, kurios yra griežtesnės, jos atliepė to meto aktualijas ir numatė, kad būtų galima prekiauti tik specializuotuose parduotuvėse. O vėliau patikslinta, kas tos specializuotos parduotuvės. Būtent tuose patikslinsimuose ir yra tam tikro nelogiškumo, vidaus reikalų ministras čia mato erdvę pokalbiu ir kviečiasi visas puses pasikalbėti. Manau, kad čia galima rasti sprendimą, kuris tenkintų tiek PGT, tiek verslo interesus“, – DELFI komentavo K. Vaitkevičius.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba viršininkas Jūris Targonskas taip pat DELFI patvirtino, kad tokių taisyklių buvo imtasi visiškai dėl saugumo.

„I fejerverkų kategorija iš vis be leidimo parduodama. II kategorijai reikia leidimo iš policijos ir prekiaujama. O III ir IV kategorijos yra priskiriamos labai pavojingiems, dėl to reikia licencijos. Dėl pavojingumo mes ir apribojome, kad būtų galima tik specializuotose parduotuvėse, o ne prekybos centruose. Be to, jei specializuotoje parduotuvėje asortimento didesnę dalį sudaro pirotechnikos priemonės, gali prekiauti. Nebūtinai ir ginklais turi. Svarbu, kad ne kokiame „Akropolyje“ ar „Megoje“. Nes kokie ten praėjimai, jei pradės šaudyti, žmonėms bus sunku evakuotis“, - DELFI komentavo J. Targonskas.

Jis teigė kol kas iš VRM negavęs pakvietimo į susitikimą, tačiau jei bus kreiptasi, dalyvaus.

Papildyta teisininkės komentaru.

Teisininkė: pakeisti taisyklę nėra taip lengva

Vilniaus universiteto Teisės klinikos vadovė Miglė Žukauskaitė atkreipė dėmesį, kad 2013 metais atsiradusi formuluotė ir apibūdinanti, kokia parduotuvė yra specializuota, nenurodo, kad būtina prekiauti ginklais.

„Tam, kad parduotuvė būtų pripažinta specializuota ir galėtų prekiauti ne tik labai mažo ar mažo pavojingumo fejerverkais, didesniąją dalį jos asortimento turi sudaryti pirotechnikos priemonės ir (ar) ginklai, šaudmenys. Tokia formuluotė jokiu būdu nereiškia, kad specializuotos parduotuvės privalo pardavinėti ginklus.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės yra norminis administracinis aktas, tad reikalauti jį pakeisti galima tik įrodžius, kad jis prieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams teisės aktams. Deja, asmuo to reikalauti gali tik tuo atveju, kai teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Abstrakčiai (nesant konkrečios bylos teisme) prašyti ištirti tokio teisės akto teisėtumą gali Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, LR Valstybės kontrolės pareigūnai ir kiti įstatymo įgalioti subjektai“, – informuoja M. Žukauskaitė.

Taip pat ji prideda, kad jei asmuo mano, jog pareigūnui buvo duotas kyšis, visą savo turimą informaciją jis turėtų perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

„Net ir tuo atveju, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, STT aktyviau stebės įvardijamus korupcijos šaltinius“, – nurodo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)