„Nežinau, ar jums teko gyvenime susidurti su tokia situacija, kada pats sukuri įmonę, labai sėkmingai veikiančią, ir pats savo rankomis tą įmonę nužudai“, – sakė jis.
Ketvirtadienį neeiliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstyta dėl galimų valstybės pagalbos priemonių Lietuvos pramonei, susiduriančiai su energetikos kainų krize.
A. Martinkevičius iš pradžių papasakojo, kad priėmus sprendimą atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje, buvo priversti stabdyti pardavimus į Kiniją.
„Tai buvo labai perspektyvi rinka, kuri buvo leidusi mums įsitvirtinti, – sakė jis. – Taip pat buvome priversti stabdyti savo planus – planavome pastatyti vieną didžiausių fabrikų, kur produkcija būtų orientuota į Kinijos rinką, o kita dalis būtų eksportuojama į JAV. Užtruko nemažai laiko, kol buvo rasti kiti pardavimo kanalai.“
Tuo metu prasidėjus karui Ukrainoje, sugriuvo visa „SBA grupės“ tiekimo sistema iš Rytų.
„Tai buvo ženklus mūsų konkurencinis pranašumas. Įdėjome nemažai pastangų, suradome kitus tiekėjus. Nežiūrint, kad tenka mokėti dvigubai ar trigubai brangiau, bet turime įsipareigojimus savo klientams.
Siekdami nepalaikyti režimo, uždarėme fabriką Baltarusijoje. Tai labai pažangi ir automatizuota įmonė, kurioje dirbo 800 darbuotojų ir pats sunkiausias sprendimas buvo juos atleisti. Didžioji jų dalis buvo aukštos kvalifikacijos specialistai. Svarbiausia, kad toje įmonėje buvo įsitvirtinusi lietuviška-vakarietiška kultūra. Toje įmonėje uždirbti pinigai sėkmingai keliaudavo į Lietuvą, buvo investuojami mūsų šalyje. Gal kažkas sakytų – tai jūsų rizika, kad investavote į šią rizikingą šalį“, – pasakojo verslininkas.
„SBA grupės“ vadovas sakė, kad turbūt šiandien net nėra prasmės vardinti, kiek jiems pabrango elektra ir dujos.
„Pabrango 10–13 kartų. Mes atlikome didelį darbą, įdiegėme, automatizavome sprendimus, kas mums leidžia geriau valdyti energetinius išteklius. Pavyko sutaupyti apie 10 proc. Vienas iš mūsų didelių klientų sutiko prisiimti dalį energetinių kaštų, nes mus vertina kaip atsakingą grupę.
Bet jie klausia mūsų, ar mūsų vyriausybė yra pasiruošusi padėti verslui. Ką aš turėčiau sakyti? Aš neturiu šiandien jokio atsakymo. Klausimas yra apie išgyvenimą. Mes neturime Hario Poterio stebuklų lazdelės, kaip sumažinti kiek įmanoma daugiau tas elektros sąnaudas.
Sveikintina, kad Vyriausybė svarsto suteikti lengvatinius ilgalaikius kreditus saulės, vėjo jėgainių vystymui. Bet tai yra ilgalaikis projektas, veiksmų mums reikia šiandien. Tikėčiausi iš Vyriausybės didesnės lyderystės, ryžto veikti, jei nenori sulaukti bankrotų. Tada turėsime dar didesnį biudžeto nuosmukį“, – įspėjo jis.
A. Martinkevičius pateikė ir pasiūlymą.
„Nematau kito pasirinkimo, kaip tik skirti paramą verslui. Tai galėtų būti bent 100 eurų už elektros megavatvalandę, 100 eurų skirti už dujų megavatvalandę. Taip prisidėjus verslui.
Suprantu, kad biudžetas nėra auksinis, bet neturime kito pasirinkimo. Kelias šiandien būtų skolintis pinigus ir esant geresniems laikams skolą mažinti“, – sakė jis.
Svarsto apie atleidimus
Posėdyje taip pat dalyvavęs „Linas Agro Group“ vadovas Darius Zubas sakė, kad Lietuvoje yra daug verslų, priklausomų nuo energetikos.
„Visi naudoja energetinius resursus, kurie išaugę yra. Bet ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje. Nes paukščiams augant reikalinga yra šiluma ir dabar prasidėjus rudeniui, o ypač žiemą dujų kaštai ir elektros sąnaudos labai sparčiai kyla, kils iki neaišku, kokio lygio.
Matosi, kad šią žiemą paukštininkystės įmonėms bus labai sunku išgyventi. Tai yra dešimtmilijoniniai nuostoliai. Toje vietoje norėtųsi sulaukti solidarumo ir Vyriausybės pagalbos dengiant dalį energetikos kaštų“, – sakė jis.
Verslininkas pridūrė, kad įmonėse dirba 2 tūkst. žmonių.
„Gaminame paukštieną, t. y. vieną pagrindinių maisto produktų. Yra rizika, kad gali tekti tuos paukštynus uždaryti. Žmones atleisti į prastovas, kur yra rizika, ar juos besurinksime. Yra didelė rizika, kad negalėsime pagaminti paukštienos, tai didžiulė problema“, – sakė D. Zubas.
Ragina vystyti vėjo parką
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad šiuo metu apie 60 proc. jo atstovaujamos organizacijos įmonių elektrą perka rinkos kainomis.
„Dalis jų yra užsifiksavę kainą, dalį yra palikę laisvoje rinkoje. Visi reaguojame į valandinę elektros kainą. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad kai kurie stambūs tiekėjai nutraukė sutartis, sumokėjo numatytas baudas. Tų baudų užteko kai kuriems 2 savaitėms, kai kuriems 2 mėnesiams padengti.
Automatiškai, išmesti į rinką, pradėjome žiūrėti, kokios galimybės. Nuo sausio 1 dienos paleistų į rinką įmonių bus dar daugiau. Manau, tas procentas turėtų didėti. Visi iš dalies fiksuoja kainas, bet tas fiksavimas šiandien yra apie 30 centų už kilovatvalandę. Bet kaina yra padidėjusi 3,5 karto“, – pastebėjo jis.
V. Janulevičius pateikė sprendimo būdus.
„Valstybė galėtų prisiimti „hedginimą“, t. y. kainos užtikrinimą tuo atveju, jei ji nusmuks. Jei ji kyla, mes „capą“ uždedame. Drausti yra pigiau nei paimti ir subsidijuoti visą verslą. Mus skaudžiausi yra pikai. Kai buvo tos dvi valandos su 4 eurais už 1 kWh, vidurkis įmonių, naudojančių elektrą 15 proc., per dvi valandas sunaudojo elektros kaip už dvi darbo dienas. Vieni gali sustabdyti, kiti ne, nes tas sustabdymas kainuos brangiau.
Antras dalykas yra duoti kreditą. Yra pažadėta ministro Kreivio ir finansų ministrės 0,5 mlrd. eurų. Tačiau paskatų mechanizmas savo generacijai ilguoju periodu turi sudaryti gerokai daugiau. Ne subsidijų, o paskolų, kad ilgainiui galėtų įsirengti savo nuosavą generacijos šaltinį“, – sakė jis.
Tuo metu asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ragino greičiau vystyti vėjo jėgainių jūroje projektą.
„Pramonei šiuo metu reikia 1 gigavato energijos sveiko proto kainomis. Yra konkreti iniciatyva dėl jūros parko, kuri galėtų greitu laikotarpiu užtikrinti 360 MW. Tai yra trečdalis.
Projektą būtų galima paleisti gana greitai, vėjo jėgaines būtų galima gauti per 24 mėnesius. Tada galėtume pasakyti, kad po 3 metų grįšime į normalias kainas“, – sakė jis.
R. Valiūnas dar paragino politikus susilaikyti nuo populistinių dalykų.
„T. y. verslo kaltinimo darbuotojų atleidimu, siūlymo verslui turėti savo lašinių. Joks verslas savo noru darbuotojų neatleidžia.
Laikas valstybei atsigręžti į dideles ir vidutines įmones, kurios visą laiką buvo laikomos tokiomis, kurios išgyvens pačios“, – pridūrė jis.
