aA
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad visuomet visa informacija buvo suteikiama institucijoms. Jis teigė, kad centrinis bankas remiasi faktais, o Stasys Jakeliūnas – faktų interpretacija.
Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančio Seimo komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad per krizę komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR. Tvirtinama, kad LB apie tai nesuteikė visos informacijos, nors buvo atliktas tyrimas. V. Vasiliauskas teigė nežinantis apie kokį tyrimą kalba S. Jakeliūnas. „Kartais sunku pagauti mintį tų interpretacijų, kurias daro BFK pirmininkas“, – teigė jis.

V. Vasiliauskas teigė, kad LB teikė visą informaciją, kurios buvo paprašyti.

„Pradedant nuo 2018 balandžio pirmo pateikimo, į tai atsakėme, kad norėtume konkretesnių klausimų, į tai Jakeliūno buvo atsakas, kad nebendradarbiavo LB. Tada gegužę išsamiai atsakėme, tada spalio pirmą buvau komisijoje liudijau, klausimų apie VILIBOR nebuvo. Tada gruodžio mėn. buvo raštas dėl VILIBOR, už mėnesio atsakėme į tą raštą ir visus klausimus. Dėl to man dabar labai keista, kodėl p. Jakeliūnas sako, kad nebendradarbiavome, kad nuomonės išsiskyrė taip, bet tai normalu. Mūsų žinutė rašte, kad mes neįžvelgėme, kad bankai tuo metu būtų susitarę piktybiškai kelti palūkanų normas, tai buvo pasakyta. Jakeliūnas nuėjęs į asmeniškumus, gaila, kad tokiu būdu turime aiškintis santykius“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anot jo, paviešintuose vaizdo įrašuose iš visuotinio LB darbuotojų susitikimo, jis tiesiog atsakinėjo į klausimus, išsakė savo nuomonę ir tų žodžių neišsigina.

Jo teigimu, jei prokuratūroje bus pradėtas tyrimas, LB bendradarbiaus, kaip ir visuomet bendradarbiavo su visomis valstybės institucijomis.

„Jeigu bus pradėtas tyrimas mes bendradarbiausime, nes neturime ko slėpti. (…) Bankų sistema stabili, nemanau, kad susidursime su kažkokiomis grėsmėmis. Tiesiog tai yra emocijos ir į jas atitinkamai reikia reaguoti, mes institucija, kuri remiamės faktais, p. Jakeliūnas remiasi faktų interpretacija. Tokie skirtumai. Labai gaila, kad nuėjome į asmeniškumus“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jis pridėjo, kad LB visuomet bendradarbiavimo su BFK ir toliau bendradarbiaus. V. Vasiliauskas nesiėmė vertinti S. Jakeliūno pateiktų skaičių, kad žmonės per dešimties metų laikotarpį galėjo prarasti dėl padidintų palūkanų apie 500 mln. eurų. LB vadovas teigė, kad skaičiais spekuliuoti nenorėtų, nes LB tokių skaičių nenustatė.

Jis taip pat teigė, kad yra gaila, jog nutekėjo jo vidinis susirašinėjimas su kitais valdybos nariais.

„Bet yra kaip yra. Mano nuomonė, aš ją galiu viešai įvardyti, ir ji buvo žinoma S. Jakeliūnui“, – pridėjo jis.

Lietuvos bankas savo puslapyje pateikė visą susirašinėjimą su Biudžeto ir finansų komitetu (BFK).

„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos bankas aukščiausiu lygiu dalyvavo visuose parlamentinio tyrimo posėdžiuose, į kuriuos buvo kviestas. Biudžeto ir finansų komitetui raštu ir žodžiu taip pat buvo pateikta visa informacija, kurios buvo prašyta“, – rašoma LB puslapyje.

Puslapyje skelbiami atsakymai dėl VILIBOR pokyčių 2008–2009 metais bei atsakymai į kitus BFK klausimus. Taip pat patalpintas Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pasisakymas Biudžeto ir finansų komitete. Viską galima rasti čia.

Dokumente rašoma, kad VILIBOR augimą 2008-2009 m. lėmė ekonominės priežastys ir rizikos vertinimo pokyčiai. VILIBOR ir kitų Baltijos šalių atitinkamos tarpbankinių palūkanų normos pakankamai ilgą laiką (2005-2007 m.) nesiskyrė nuo EURIBOR, o tam tikrais laikotarpiais net buvo mažesnės.

„Prasidėjus pasaulinei krizei didėjo nerimas dėl galimai perkaitusių Baltijos šalių ekonomikų ir jose susikaupusių didelių nesubalansuotumų. Taip pat daugėjo abejonių dėl Baltijos šalių nacionalinių valiutų kursų stabilumo ir galimybių greitai įsivesti eurą. Užsienio analitikai ir kredito reitingų agentūros pakeitė ankstesnius palankius vertinimus, sumažino kredito reitingus ir pradėjo prognozuoti didelę ekonomikos korekciją dėl kapitalo pasitraukimo ir atvirų ekonomikų priklausomybės nuo pasaulio ekonomikos. Didėjo tiek VVP pajamingumas, tiek kitos finansų rinkų palūkanų normos. Tarpbankinės palūkanų normos pirmiausia pakilo Latvijoje dėl, tuometiniu rinkos dalyvių vertinimu, didžiausio Latvijos ekonomikos pažeidžiamumo bei prasidėjusių spekuliacijų dėl galimo lato devalvavimo ir greitai persimetė į Lietuvą bei Estiją.

Palūkanų normos didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kurių fiksuoti valiutos kursai buvo susieti su euru. Visgi palūkanų normų šuolis Baltijos šalyse ir Bulgarijoje buvo nevienodas, nes priklausė nuo kiekvienos šalies fiskalinės ir ekonominės padėties vertinimo. Latvijos padėtį sunkino Parex banko gelbėjimas ir su tuo susijusios galimos biudžeto problemos, o Estijai padėjo maža valstybės skola“, – aiškinama dokumente.

Dokumente argumentuojama, kad VILIBOR metodika atitiko tuometinę tarptautinę praktiką, VILIBOR skaičiuoti naudojamų bankų kotiruočių realumas buvo nuolat analizuojamas. Apibendrinant pažymėta, kad VILIBOR ir kitų palūkanų normų raida 2008-2009 m. vertintina kaip krizės padarinių išraiška.

Kubilius ir Majauskas svarsto kreiptis į prokuratūrą dėl Jakeliūno

Konservatoriai, BFK nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas teigė, kad taip pat svarsto kreiptis į prokuratūrą bei Europos centrinį banką. M. Majauskas DELFI teigė, kad jei tokie BFK pirmininko S. Jakeliūno veiksmai tęsis, neatmeta galimybės kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų teisiniu keliu apgintas Lietuvos banko nepriklausomumas

Saulius Skvernelis ir Stasys Jakeliūnas sėkmingai žengia Rolando Pakso keliu. Prisiminkime 2003 metų Lietuvos Prezidento rinkimus, kai vienu metu buvo sąmoningai keliama panika bankų sektoriuje ir tuo pačiu metu žadama viską griežtu būdu sutvarkyti. Dabar imamasi tokių pačių veiksmų pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą ir destabilizuojant finansų sektorių. Tai yra desperatiški Sauliaus Skvernelio veiksmai bandant patekti į antrąjį LR Prezidento rinkimų turą. Deja, už tokius savanaudiškus rinkimų kampanijos veiksmus gali tekti susimokėti visiems Lietuvos gyventojams krentančiu Lietuvos patikimumu ir brangstančiomis palūkanomis“, – komentavo jis.

Jakeliūnas ir Skvernelis svarsto kreiptis į prokuratūrą dėl LB

DELFI primena, kad antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime, parlamentinį tyrimą dėl 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių atliekančio Seimo komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad Lietuvos bankas komitetui teikė ne visą informaciją, o dalį jos nuslėpė.

Jis teigė, kad 2008–2009 metais VILIBOR pakilo dėl pačių bankų veiksmų, dėl to žmonėms smarkiai padidėjo išlaidos.

„2007 metų gruodžio mėnesį buvo sunkiai paaiškinamas šuolis, kreipiausi į banko valdybą paaiškinimo, kodėl toks šuolis. Šito VILIBOR buvo skaičiuojamos palūkanos gyventojams, ir būsto paskolos. Tas šuolis sukėlė didžiulius kaštus tiems žmonėms, kurie elgėsi atsakingai, skolinosi litais, ta valiuta, kuria gavo pajamas. Jų paskolos aptarnavimo išlaidos išaugo. (…) Kiekviena šeima galėjo patirti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų papildomų sąnaudų 10 metų laikotarpyje. (…) Perskaičiavus būsto palūkanas, tie mokėjimai padidėjo keliais šimtais litų ir žmonėms netekusiems darbo ar sumažėjus jų pajamoms tapo praktiškai nepakeliama našta mokėti tas kasmėnesines įmokas bankui. Jie kreipėsi į savo bankus, jie neva geranoriškai sutiko pakeisti paskolų valiutą, bet keisdami tą valiutą jie padidino palūkanų maržą nuo 1 proc. punkto iki 3 proc. punktų, neva sakydami, kad padidėjo rizika. Kadangi patys bankai sukėlė tuos reiškinius ir dėl jų veiksmų rizika ir sukilo, tai tas maržos didinimas tokiu mastu nei ekonomiškai, nei morališkai nepagrįstas. Tikėtina, kad žmonės iki šiol moka padidėjusias maržas“, – teigė jis.

S. Jakeliūno teigimu, 2012 m. buvo Lietuvos banko atliko tyrimą dėl VILIBOR nustatymo metodikos objektyvumo ir efektyvumo, šio indekso kaitos 2008–2009 metais, tačiau tokios informacijos tyrimą atliekančiam komitetui nepateikė.

Tiesa, S. Jakeliūnas paaiškina, kad iš tiesų tokios informacijos Lietuvos banko oficialiai ir nepaprašė.

Iš karto po konferencijos, S. Jakeliūnas informaciją perdavė premjerui Sauliui Skverneliui.

„Paprašiau, kad rytoj šis klausimas būtų pristatytas ministrų kabinetui ir tada bus sprendžiama kokių teisinių veiksmų imtis. Be abejo bus kreiptasi į patį Lietuvos banką, kad būtų jų nuomonė ir atsakymai pateikti ir galbūt į generalinę prokuratūrą, ar tinkamai atstovaujamas viešas interesas“, – po susitikimo su S. Jakeliūnu kalbėjo premjeras S. Skvernelis.

Pats S. Jakeliūnas žurnalistams taip pat teigė, kad į prokuratūrą gali būti kreipiamasi prašant ištiri, ar Lietuvos bankas pateikė neobjektyvią informaciją ir klaidindamas Seimą pažeidė viešuosius interesus. Taip pat, ar Lietuvos bankas tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR .

„Mes kreipsimės į Lietuvos banką, kad būtų pateikta oficiali studija 2012 m. spalio mėnesio. Tos studijos pagrindu inicijuosime diskusiją ir su Lietuvos banku, jei jis bus linkęs diskutuoti ir su komerciniais bankais, komercinių bankų asociacijos prezidentu. Tikėtina kreipsimės ir į Švedijos motininius bankus, nes tai gali būti ne tik Lietuvos problema. (…) Pasekmės gali būti įvairios. Ir įstatyminės, ir kitos. Jeigu bendradarbiavimo nebus, mes turbūt spręsime pirmiausia dėl Lietuvos banko valdybos ir pirmiausia valdybos pirmininko tinkamumo užimti pareigas“, – po konferencijos kalbėjo S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas taip pat teigė, kad planuojama šią informaciją išversti ir pateikti Europos Centriniui Bankui, kurio narys yra V. Vasiliauskas, kad būtų įvertintas Lietuvos banko vadovo elgesys krizės tyrimo atžvilgiu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.5909

„Achema“: įmonės veikla tapo nuostolinga, į prastovas išleidžiama apie 400 žmonių atnaujinta (208)

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „ Achema “ pranešė, kad...

Prie „Ellex Valiunas“ jungiasi Pumputienės kontora (3)

Prie advokatų kontoros „ Ellex Valiunas “ nuo spalio 1 d. prisijungia gyvybės mokslų teisės ir...

Mažiau taršioms technologijoms – 10 mln. eurų paramos (1)

Mažiau taršias technologijas planuojančios diegti penkios didelės bendrovės pasidalys 10 mln....

Naikinami Lietuvos pašto „PayPost“ skyriai kelia darbuotojų pyktį: apie atleidimus sužinojo atsitiktinai (119)

Lietuvos pašto (LP) darbuotoja sutriko, netikėtai sužinojusi, kad mieste uždarius „PayPost“...

Lietuva dalyvaus Baltijos šalims plečiant kapitalo rinkas

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos dalyvavimui steigiant bendrą iki 100 mln. eurų dydžio...

Top naujienos

Pasieniečiai parodė nematomus tarnybos užkulisius: po netikėto baltarusių poelgio pajuto, kad nuo šiol viskas bus kitaip (43)

Per migrantų krizę priešakinėse linijose atsidūrę pasieniečiai atlaikė sunkiausią periodą ir...

Prasidedant šildymo sezonui katilinės neapsirūpino biokuru, tiekėjai jo neturi: kur šildymo kainos augs daugiausia (42)

Dabar žadama, kad šildymo sezonas bus 30 proc. brangesnis nei pernai, o kai kuriuose miestuose,...

Orų prognozė: atslenkanti šiluma toli gražu gali nepradžiuginti (6)

Ketvirtadienį virš mūsų regiono pasikeis oro masių pernašos kryptis: iš vakarų atslenkantis...

Arūnas Milašius | D+

Būtiniausi rudens darbai pagal Gurską, arba kaip mažytė gudrybė gali sutaupyti daugybę darbo vejos priežiūros subtilumai

Rudeniui vis stipriau įtvirtinant savo teises ir nuėmus derlių darbai sode bei vejos priežiūra...

Natalijos Bunkės vestuvių Maljorkoje tęsinys: su garsiais bičiuliais leidosi į privatų kruizą po Viduržemio jūrą (25)

Dainininkė Natalija Bunkė ir jos sutuoktinis Edgaras Eidėjus jau penkias dienas ilsisi...

Gediminas Galkauskas | D+

Kada tampama blogiečiu: „Facebook“, „Apple“, „Google“ patys rodo, kodėl jau juos laikas sureguliuoti

Šiandienai buvau numatęs visai kitą temą, bet didžiosios technologijų kompanijos taip įsisuko...

Gran Kanarijoje – Šaro suteiktos minutės Jokubaičiui ir „Barcelonos“ įtikinama pergalė

Ispanijos ACB lygoje Šarūno Jasikevičiaus vadovaujama „ Barcelona “ (2/0) svečiuose 82:64...

Talentų karai po „Brexit“: Paryžiuje masiškai ieškoma bankininkų

Vienas investicinės bankininkystės specialistas sako, kad šiomis dienomis nepraeina nė savaitė,...

Astrofizikai išsprendė beveik 900 metų senumo astronominę paslaptį: 6 mėnesius spindėjęs itin retas šviesulys dingo (1)

1181 metais Kinijos ir Japonijos žvaigždžių stebėtojai danguje pastebėjo šį tą neįprasto...

Laiko patikrinti patarimai, ką valgyti, kad kristų svoris (1)

Nemenką skaičių lieknėjimo metodikų tenka priskirti mitams, ypač tada, jeigu jų autoriai...