Rusija nesugebėjo laiku sumokėti 100 mln. JAV dolerių palūkanų. Tai pirmasis užsienio skolos įsipareigojimų nevykdymas nuo 1918 metų, kai bolševikai atsisakė pripažinti caro režimo skolas. Rusija dabartinės situacijos nevadina nemokumu.
„Nemokumas, tai nesugebėjimas įvykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Kreditorinis įsipareigojimas yra ne tik principinės arba pagrindinės skolos grąžinimas, bet taip pat ir negalėjimas sumokėti palūkanų. Taip ir yra įvykę Rusijos atveju, kad jie užsienio kreditoriams nėra sumokėję palūkanų“, – aiškina V. Vasiliauskas.
Anot jo, Rusijos teiginiai, kad ji nusiuntusi pinigus kreditoriams yra „žaidimas vidaus auditorijai“, kaip ir pasakymas, jog tai esąs tik techninis nemokumas.
„Iš principo, nemokumas yra tada, kada kreditorius negauna pinigų. Šiuo atveju taip ir yra įvykę. Priežastys, dėl ko taip įvyko, iš kreditoriaus požiūrio yra visiškai antraeilis dalykas“, – kalbėjo buvęs centrinio banko vadovas.
Diskutuojama, kelintas iš tiesų tai yra nemokumas, nes problemų šalis turėjo ir 1998 metais. Tiesa, tuomet Rusija skelbė, kad neįvykdė vidaus skolos įsipareigojimų rubliais.
„Kreditorių teisių apsaugos požiūriu situacija niekuo nesiskiria, nes pinigai nepateko pas kreditorius. Dabar: dėl ko nepateko – taip, tai yra skirtingi dalykai, nes 1998 metais jie nepateko dėl tikrai sunkios viešųjų finansų būklės ir apskritai ekonominės situacijos Rusijoje.
Šiuo metu jie nepateko ir nepatenka dėl Rusijai pritaikytų sankcijų. Bet priežastis yra viena ir ta pati – Rusija“, – komentuoja V. Vasiliauskas.
Anot jo, poveikio Rusijos ekonomikai ar šalies gyventojams dėl dabartinės situacijos veikiausiai nebus.
„Greitų pasekmių nebus, tiesiog Rusija susigadino savo kredito istoriją (...). Reikėtų kalbėti apie gerokai tolimesnę perspektyvą, kada Rusija – jeigu taip bus, aš tikiuosi, kad bus, – grįžinės į tarptautines rinkas, tada jos kredito istoriją vertins ir tai realiai reikš, kad skolintis jai kainuoja brangiau“, – sako jis.
Pasak buvusio Lietuvos banko vadovo, Rusijai užsienio skola niekada nebuvo didelė problema, nes šalies skola užsieniui yra apie penktadalis jos bendrojo vidaus produkto, o tai nėra daug.
„Daugiau kalbame apie reputacinius dalykus, kurie vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu yra svarbūs. Tai parodo tos valstybės reputaciją. Nors turbūt kalbėti „reputacija“ ir „Rusija“ būtų labai sudėtinga“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis paaiškino, kad mokumo problemos fiksuotos būtent dabar, o ne anksčiau, nes išseko skolos aptarnavimui skirtas terminas.
„Jos (palūkanos) turėjo pasiekti kreditorius gegužės pabaigoje, jeigu teisingai atsimenu. Paskui įsijungia tas vieno mėnesio pereinamasis, lengvatinis periodas, vadinamas „pilkasis periodas“, per kurį tu dar turi galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Paklaustas, kodėl nepaisant tarptautinių sankcijų sustiprėjo Rusijos rublis, V. Vasiliauskas teigė, kad tai lėmė griežta kapitalo kontrolė, įskaitant ir prievolę įmonėms konvertuoti užsienio valiutą į rublius, o dėl to išaugo ir rublio paklausa.
„Rusijos centrinis bankas, reaguodamas į sankcijas (...) įvedė visišką kapitalo kontrolę. Todėl natūralu, kad dėl to visas atsiskaitymas įmanomas tiktai rubliais, na, ir automatiškai rublio kursas stiprėja. Bet aš sakyčiau, kad tai yra „dirbtinis kvėpavimas“ ir vidutiniu laikotarpiu mes pamatysime tikrąjį rublio kursą“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar tikrasis rublio santykis su JAV doleriu veikiausiai yra visiškai kitoks, negu oficialus kursas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
