Sausį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei gruodį: 24 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 22 proc. – kad pablogėjo (gruodį – atitinkamai 23 ir 23 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo, dalis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo nuo 22 iki 28 proc., 11 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės, kai gruodį tokių buvo 14 proc.
Šalies ekonominės padėties pagerėjimo per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi kas ketvirtas gyventojas (25 proc.), 38 proc. gyventojų prognozavo, kad ji blogės (gruodį – atitinkamai 21 ir 40 proc.).
Sausį 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 20 proc. – mažiau (gruodį – atitinkamai 23 ir 21 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo 0, kaime – minus 2. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3, kaime – 2 proc. punktais.
Tuo tarpu per metus (šių metų sausį, palyginti su 2020 metų sausiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Visgi gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 25 iki 28 proc. Teigiančių, kad ji blogės dalis sumažėjo nuo 12 iki 11 proc.
Per metus, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 5 proc. punktais (nuo 30 iki 25 proc.), o manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 17 proc. punktų (nuo 21 iki 38 proc.).
Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc.
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą sausį gyventojai vertino truputį blogiau nei gruodį: kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 47 proc. – kad pablogėjo (gruodį – atitinkamai 19 ir 45 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį sausį gyventojai vertino geriau nei gruodį. Sausį 59 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (gruodį – atitinkamai 55 ir 7 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 56 proc. gyventojų, (gruodį – 52 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 13 proc. gyventojų teigė, kad jie visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.
