Tokie komentarai pasigirdo šiuo metu, kai palūkanų normos 18-oje regiono valstybių pasiekė istorinį minimumą, o Europos centrinio banko (ECB) nustatoma bazinė palūkanų norma siekia 0,25 procento. Daugelio euro zonos valstybių ekonomikų augimas tebėra silpnas, tiesa, Vokietijoje planuojama šiais metais užregistruoti 1,8 proc. augimą, stipri ir šalies darbo rinka.

"Manau, kad Vokietijos požiūriu, šiuo metu registruojama vidutinės trukmės palūkanų norma yra gerokai per žema, - kalbėjo W. Schaeuble spaudos konferencijoje. - Žinau, kad kitose Europos valstybėse situacija visiškai kitokia, štai todėl bendros monetarinės politikos derinimas Europoje yra ne toks jau lengvas uždavinys".

Jis kalbėjo tikįs, kad galimas šalių konkurencingumo pakilimas padės vėliau nustatyti visiems tinkamą palūkanų normą. W. Schaeuble taip pat pabrėžė, kad euro zonoje defliacijos galimybės jis nemato.

Wolfgangas Schaeuble
Kiek anksčiau trečiadienį Vokietijos ministrų kabinetas patvirtino naujojo biudžeto projektą, kuriame nurodoma, kad valstybė ketina skolintis vos 6,5 mlrd. eurų, t.y. mažiausiai per pastaruosius keturis dešimtmečius. Planuojama, kad jau kitais metais vyriausybei nebereikės skolintis - tokia galimybe valstybei iškyla pirmą kartą nuo 1969-ųjų.

2014 metų biudžeto projekte teigiama, kad valstybės išlaidos sudarys apie 298,5 mlrd. eurų, praėjusiais metais šios siekė 307,8 mlrd., nes nemažai valstybei kainavo kilę potvyniai.

2015 metais išlaidos turėtų pasiekti 299,7 mlrd. eurų, o 2016 metais - 309,7 mlrd. eurų ir 318,8 mlrd. eurų -2017-aisiais. Vyriausybė ketina per kelerius ateinančius metus papildomai nesiskolinti bei išnaudoti bet kokias finansines galimybes, kurios padėtų dar labiau sumažinti viešojo sektoriaus įsiskolinimus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)