„Alkoholinis turizmas populiarus. Čia gali šnekėti, ką nori, bet tai yra faktas‟, – sako Kėdainiuose midų verdantis Erikas.
Išgirdęs, kad Vyriausybė pritarė „naminukės‟ įteisinimui, vyras patenkintas. Jis sako, kad Europoje Lietuva viena iš paskutiniųjų, kuri to imasi. Tiesa, reikėtų nepamiršti ir investicijų.
„Tai yra didelės investicijos ir kada jos atsipirks, čia sunku net kažką skaičiuoti‟, – teigia Erikas.
Pataisas inicijavo dvi dešimtys parlamentarų. Valdžia gamybą įteisinti nori dėl kelių priežasčių.
„Žiūriu policijos suvestines, masiškai pagaunami asmenys, kurie nelegaliai gamina šitą produktą, nemokėdami jokių mokesčių‟, – sako Liberalų sąjūdžio atstovas parlamente Eugenijus Gentvilas.
Pasak LNK, dabartinė naminė degtinė verdama slapčia garažuose, miškuose ir nežinia, kokios kokybės.
„Gali būti, kad kažkas nuo to produkto sugadina sveikatą, apanka ir numiršta, bet nesužinome, nes niekas „nesigiria‟, – tęsia E. Gentvilas.
Policija nelegalių fabrikų išaiškina dešimtimis.
„Jeigu imtume tris šių metų mėnesius, tai yra surašyti 69 administracinių nusižengimų protokolai ir pradėtas 41 ikiteisminis tyrimas‟, – sako Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė.
Siūloma, kad gaminti būtų galima ne stipresnius nei 65 laipsniai gėrimus, o gamyba galės užsiimti ne visi.
„Turintiems kaimo turizmo veiklą ir registruotiems Tautinio paveldo registre. Kalbant bendrai, Lietuvoje yra apie 70 galimų gamintojų‟, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius.
Taigi, leidimas galiotų ūkininkams, kurie turi kaimo turizmo sodybas, jie tokį alkoholį gaminti galėtų tik savo sodybose ir pardavinėti tik jose esantiems svečiams.
„Paprastai, žmogiškai nėra jokio argumento nepritarti‟, – sako kancleris.
Tačiau gatvėje kalbinti žmonės kontrargumentų suranda, nesuprasdami, kam reikalinga tokia iniciatyva
„Nusigers tauta‟, – sako viena moteris.
„Kvapas tas – tai jau vemti norėjosi nuo to kvapo. Ką čia „naminukas‟, – kaime tai išvis paplis: vienas kitam, vienas kitam‟, – apie plisiantį vartojimą perspėja kita praeivė.
„Taigi parduotuvėse yra paveldo samanės, yra gi. Tai tegul nuperka‟, – antrina kita moteris.
Dar viena reportaže kalbinta pilietė sako, kad ir dabar alkoholio pasirinkimu negalima skųstis.
„Pasirinkimas dabar yra didžiulis, jeigu kažkam kažko trūksta – prašau‟, – teigė ji.
Parlamentaras E. Gentvilas tikina nenorintis „girdyti tautos‟.
„Yra Lietuvoje ir taip 17 tūkst. prekybos vietų, kur galima įsigyti alkoholio. Kalbama apie tai, kad tai, kas visoje Lietuvoje buvo vartojama šimtus metų ir gaminama, kad tai yra kaip kulinarinis paveldas, kaip žemaitiškas kastinys‟, – aiškina liberalų politikas.
„Baluošo kranto‟ sodybos savininkas Vytas Gailiūnas stebisi naminės degtinės prilyginimui nacionaliniam paveldui.
„Iš kur tokios mintys, kad čia kažkoks nacionalinis paveldas, kad lietuviai visą laiką gėrė samagoną? Gėrė samagoną (naminę, samanę – red.) gal todėl, nes nebuvo išeities po karo, nebuvo išeities, nes pastoviai buvome okupuoti‟, – sako V. Gailiūnas.
Tačiau ŽŪM kancleris įsitikinęs, kad didesnė gamyba nereiškia didesnio vartojimo.
„Jūs pasakykite, ar daugiau gamintojų reiškia daugiau vartotojų, – iš principo rinkoje šie dalykai nesusiję. Jeigu daugiau gamins, – kaip ir bet kuris produktas, – nepradės dėl to daugiau vartoti‟, – kalba V. Aleknavičius.
Siūlymui pritaria ir policija, sakanti, kad sumažės šešėlis, rizikų dėl apsinuodijimo. Žemės ūkio ministerija išskiria ir kaimo turizmą.
Tačiau tokie argumentai įtikina ne visus.
„Mūsų žemiečiai be alkoholio poilsiauti nemoka, jo atsiveža ir taip per daug. Ir dabar jūs norite, kad aš vietoje pasivaikščiojimo po nacionalinį parką, pasiplaukiojimą baidarėmis, pasivėžinimą dviratukais pasiūlyčiau kibirą samagono“, – komentuoja „Baluošo kranto‟ sodybos savininkas V. Gailiūnas.
„Jūs atvažiuokite ir pasižiūrėkite, kas liko mūsų kaimuose – kelios močiutės. Vyrai seniai išmirė nuo alkoholizmo arba geria toliau, jei dar gyvi‟, – priduria jis.
Numatoma, kad būtų galima gaminti iki 1000 litrų kasmet.
„Pakruojo dvaro spirito varyklos ir alaus daryklos“ direktorius Šarūnas Karalius turi pastabų šiam reikalavimui.
„Kodėl būtent tūkstantis? Ką reikės įvykdyti, kad tą tūkstantį litrų galėtum pagaminti? Nes norint tiek gaminti, reikės 10 tūkst. eurų kainuojančių apskaitos priemonių, tai turbūt to niekas tiesiog nedarys‟, – sako Š. Karalius.
ŽŪM nors ir pritaria Seimo narių grupės siūlymui, tačiau pateikė savo pakeitimų: numatyti mechanizmus gamybos kontrolei ir gėrimų kokybei užtikrinti.
„Yra siūlymas, kad sertifikuota laboratorija darytų tyrimus. Viskas, ką gamina didysis gamintojas, lygiai tą patį turės atitikti ir mažasis. Kiekvienas išlašantis lašas turės būti suskaičiuotas – ir už jį sumokėtas akcizas‟, – sako ŽŪM kancleris V. Aleknavičius.
Naminės legalizavimui dar turės pritarti Seimas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
