aA
Antradienį į pirmąjį posėdį renkasi mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė. Finansų ministerija jau sulaukė apie 200 pasiūlymų, ką būtų galima keisti Lietuvos mokesčių sistemoje. Tarp jų – tiek raginimai naikinti privilegijas, tiek aiškinimai, kodėl vadinamojo „gyvulių ūkio“ etiketė yra pavojinga.
Valdžia imasi mokesčių sistemos: vieni rodo į privilegijuotuosius, kiti siūlo naujų lengvatų
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kaip „Delfi“ informavo ministerijos atstovai, į jų kvietimą teikti pasiūlymus atsiliepė platus asociacijų būrys.

„Tokių kaip „Investors' Forum“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Finansų analitikų asociacija bei kitos.

Taip pat gavome aktualių pasiūlymų iš atskirų piliečių, kas rodo klausimo aktualumą ir svarbą visuomenei. Peržvelgus gautus siūlymus – jų gavome apie 200. Jie labai įvairus, t. y. nuo konkrečių lengvatų naikinimo, ar galiojančių lengvatų išplėtimo iki platesnių verslo apmokestinimo modelių peržiūrėjimo.

Vyraujanti gautų pasiūlymų kryptis susijusi su „žaliuoju kursu“, smulkaus verslo apmokestinimo peržiūra, įmonių pelno apmokestinimo sistema ir pan. Taip pat gauta nemažai pasiūlymų ir mokesčių administravimo gerinimui“, – rašoma pateiktame komentare.

Į ministeriją taip pat kreipėsi Lietuvos bankas, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos mokslo taryba, profesinės sąjungos ir kiti. Savo pasiūlymus yra pristatęs prezidentas, apie planus užsiminęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. „Delfi“ pateikia jau paviešintų pasiūlymų apžvalgą.

Nori lengvatų turizmui

Vieni pirmųjų savo pasiūlymus pristatė LVK. Kaip spaudos konferencijoje sakė konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, jie norėtų, kad progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų sumažintas nuo 32 iki 27 proc.

LVK dar siūlo naujas GPM lengvatas pensijų kaupimui, sveikatinimo paslaugoms, o turizmo sektoriui taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus.

Savo ruožtu finansų analitikas Marius Dubnikovas kalbėjo apie tai, kad Lietuva turėtų peržiūrėti alkoholio akcizų politiką, vilkikų vairuotojų apmokestinimą, priešintis Mobilumo paketui.

Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Mokesčiai – savivaldybėms

Lietuvos savivaldybių asociacija Vyriausybei siūlo didinti jų investicinį pajėgumą plečiant savarankiškųjų pajamų šaltinius ir sukuriant lankstesnes skolinimosi galimybes.

Pirmiausia, siūloma, kad visos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio būtų įskaitytos į savivaldybių biudžetus. Savivaldybių biudžetams taip pat galėtų būti priskirtos pajamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.

Galiausiai, pasak asociacijos, dalis PVM ir pelno mokesčio taip pat galėtų būti įskaitoma būtent į savivaldybių biudžetus.

Paskata startuoliams

Tarp Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos pasiūlymų – valstybės garantijų planas smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms.

„Siūlome mokestines investuotojo lengvatas, kuriomis galėtų naudotis tiek investuojančios įmonės ir rizikos kapitalo fondai, tiek privatūs asmenys. Investicija į kultūros ir kūrybinių industrijų startuolį suteiktų galimybę susimažinti (juridiniam asmeniui) mokėtiną pelno mokestį, susimažinti fizinio asmens mokėtiną GPM, ar susigrąžinti dalį fizinio asmens sumokėtų GPM mokesčių“, – siūlo jie.

Skaičiuoja, kad mokesčių mokėtojams per 5 metus tai kainuotų 10 mln. eurų.

Siūlo palikti

LPK pozicijoje dėstoma, kad nederėtų naikinti neseniai priimtų lengvatų. „O apsisprendus atsisakyti kokių nors lengvatų turi būti numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis, kad būtų išlaikytas investuotojų pasitikėjimas valstybe“, – nurodo jie.

Taip pat siūloma vietoje GPM lengvatos už pirktas namų, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugas apsvarstyti PVM grąžinimo idėją. „PVM administruoti galima paprasčiau ir operatyviau, tokia praktika egzistuoja užsienio valstybėse“, – dėsto konfederacija.

Be to, siūloma peržiūrėti veiklų pagal verslo liudijimus sąrašą, nes neretai verslo liudijimais pridengiama nelegali veikla, kai jais naudojasi ne smulkusis verslas.

Pasak LPK, panaikinus PVM lengvatą šildymui, sutaupytas lėšas būtų galima tikslingai skirti kitomis formomis, būtent, sunkiausiai gyvenantiems.

LPK dar siūlo peržiūrėti dabartinį NT mokesčio lengvatų sąrašą ir jo pagrįstumą.

Konfederacija dar pastebi, jog teigiamai vertina pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.

„0 proc. pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines, pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų, nes kaimyninėse šalyse sąlygos investuotojams ženkliai geresnės“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Savo pasiūlymuose jie dar pastebi, kad palaiko neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą iki minimaliosios mėnesinės algos lygio bei „Sodros“ įmokų lubų mažinimą.

„LPK pasisako už mokesčių lengvatas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, siekiant įmonių transformacijos skaitmenine ir žalinimosi linkme; už tai, kad išlaidos darbuotojų apgyvendinimui (įdarbinant iš regiono), transporto išlaidos kelionei į/iš darbą (-o) neturėtų būti GPM objektas; taip pat už lengvatinį 9 proc. PVM tarifą keleivių vežimo veiklai; už neapmokestinamas PVM tarifu subsidijas iš savivaldybių biudžeto nuostoliams vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutuose padengti; neapmokestinamas akcizo mokesčiu gamtines dujas, naudojamas vidaus degimo varikliuose; lengvatinį PVM tarifą spausdintiems leidiniams; lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms bei lengvatinį PVM viešojo maitinimo įmonėse pagamintam maistui“, – dėsto konfederacija.

Ne viskas yra lengvata

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktoje pozicijoje aiškinama, kad skirtingas žmonių, dirbančių samdomą darbą (pagal darbo sutartį), ar veikiančių savarankiškai – užsiimančių individualia veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą) arba uždirbančių pajamas iš turto, kapitalo prieaugio (dividendai, palūkanos už vertybinius popierius) apmokestinimas kyla iš skirtingo jų pajamų pobūdžio ir prisiimamos atsakomybės.

„Savarankiškai veikiančių bei iš kapitalo prieaugio gaunamos pajamos turi daug verslo pajamų bruožų: tokios pajamos yra negarantuotos, neperiodinės, svarbu ir tai, kad savarankiškai veikiantis asmuo pats prisiima riziką ir atsakomybę, skirtingai nuo samdomo darbo, kurio atlyginimas tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės uždirbto pelno – ar patirto nuostolio“, – aiškina institutas.

Todėl, pasak jų, jeigu pajamos iš esmės skiriasi savo turiniu ir kilme, prisiimama rizika bei atsakomybe, netikslinga suvienodinti jų apmokestinimo.

LLRI pažymi, kad tais atvejais, kai paskatas ir lengvatas galima pakeisti bendrai ir visiems galiojančiomis nuostatomis, atitinkančiomis Vyriausybės programos tikslus, tikslinga eiti būtent šiuo keliu (reinvestuoto pelno mokesčio ir pan. atvejai).

„Pokyčiai, subendrinant galiojančias paskatas, turėtų būti atliekami sinchroniškai, siekiant nesukelti visuomenės pasipriešinimo ir nepasitikėjimo Vyriausybe“, – nurodo jie.

Instituto manymu, būtų tikslinga palaipsniui suvienodinti mokesčių tarifus jų mažinimo, o ne didinimo linkme, taip pat – atsisakyti buvusios Vyriausybės įvesto progresinio GPM.

„Vadinamasis „gyvulių ūkis“ – etiketė, kuri klijuojama patiems įvairiausiems mokesčių skirtumų atvejams ir, kol nesigilinama į konkrečius veiklos skirtumus bei ypatumus, neturi realaus turinio. Kadangi ši kategorija neretai taikoma žmonėms, esantiems atskirtyje, galbūt neskaičiusiems Orwell`o, ji gali skambėti žeminančiai ir jos naudojimas oficialiame bei viešame mokesčių diskurse yra pavojingas“, – dar rašoma LLRI pasiūlymuose.

Siūlo atsisakyti privilegijų

Lietuvos bankas savo poziciją dėl šalies mokesčių sistemos yra pateikęs dar 2018 metais. Tuomet analizuojant buvusios Vyriausybės reformą, dėstyta, kad jos pakeitimais iš esmės nesprendžiama giliausia Lietuvos viešųjų finansų problema – menkos biudžeto pajamos ir išlaidos, palyginti su ekonomikos dydžiu.

„Pagal pajamų ir BVP santykį Lietuva yra viena paskutinių valstybių visoje Europos Sąjungoje. Nepakankamas biudžetas smarkiai riboja valstybės galimybes deramai finansuoti socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas svarbiausias viešąsias sritis“, – dėstoma pranešime.

Pasak centrinio banko, pokyčių būtų galima pasiekti didinant pajamas iš turto mokesčių, taip pat atsisakant kai kurių „privilegijuotų“ veiklos formų.

„Dabar asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, mokesčių našta gali būti du, tris ar dar daugiau kartų didesnė nei asmens, besiverčiančio individualia veikla ar dirbančio su verslo liudijimu.

Tai reiškia, kad savarankiškai dirbantis asmuo gali mokėti daug mažesnius mokesčius net ir gaudamas gerokai didesnes pajamas už dirbantį pagal darbo sutartį. Lietuvos bankas siūlo itin netolygų apmokestinimą vienodinti“, – dėstoma pranešime.

Lietuvos bankas taip pat siūlė atsisakyti įvairių lengvatų ir išimčių, kurios iškreipia padėtį rinkoje, visų pirma PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Dėl būsimų pensijų sistemos pokyčių taip pat siūloma atsisakyti GPM lengvatų turintiems investicinį gyvybės draudimą ir dalyvaujantiems trečioje pensijų pakopoje. Be to, siūloma naikinti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Nusitaikė į kelias grupes

Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas sausio pabaigoje išdėstė, kodėl, jo manymu, advokatai, antstoliai ir notarai sumoka per mažai mokesčių.

„Nors advokatų skaičius ir nėra didelis, dėl taikomo privilegijuoto mokesčių tarifo valstybė per metus netenka reikšmingų pajamų. Pakoregavus tarifus ar leidžiamas veiklos formas, galima tikėtis iki 5 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – sakė jis.

Dėl antstolių M. Majauskas pastebėjo: „Per metus deklaruoja vidutiniškai po 234 tūkst. eurų pajamų, bet sumoka po 17 tūkst. eurų, arba 7 proc. mokesčių nuo jų“.

Tuo metu notaras, BFK pirmininko duomenimis, vidutiniškai uždirba apie 160 tūkst. eurų pajamų, sumoka 15,6 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio. M. Majauskas pasigenda reikšmingesnio jų indėlio į biudžetą.

Prezidento pasiūlymus vadina fragmentiškais

Tris pasiūlymus Lietuvos mokesčių sistemai yra pateikęs prezidentas Gitanas Nausėda. Jo manymu, įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį.

„Tokiu būdu įmonėms, kurios sparčiau didina atlyginimus arba įdarbina daugiau darbuotojų, sumažėtų mokėtinas pelno mokestis. Tai yra itin svarbu, turint galvoje, kad Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Kita prezidento idėja – priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų ir aukštoms apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, taikant tik pajamų daliai virš 35 tūkst. eurų grynųjų metinių pajamų, prie GPM tarifo, taikomo darbo santykiuose (20 proc.).

„Tai leistų sumažinti mokestinį neteisingumą, kai pajamų mokesčių tarifai priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos“, – teigė G. Nausėda.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Trečioji Prezidento iniciatyva – atsisakyti egzistuojančios formalios išlygos, kuri leidžia skubiai kartu su biudžeto tvirtinimu didinti mokesčius, neišlaikant 6 mėnesių termino prisitaikymui prie mokestinio pokyčio. Mokestinės naštos mažinimas ir toliau galėtų vykti kartu su biudžeto svarstymu.

Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė dėl šių G. Nausėdos pasiūlymų buvo skeptiška.

„Žiūriu į tai kaip fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“, – sakė ji.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(52 žmonės įvertino)
2.3846

Gyventojų skolose – suprastėjusios tendencijos: įsiskolinimai siekia 422 mln. eurų

Lietuvos gyventojų skolos pastarąjį pusmetį vėl pradėjo augti, nors 2021 metų antrąjį...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Finansų ministras: Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų...

CCC įmonių grupė plečia veiklą Baltijos šalyse

CCC įmonių grupė planuoja per artimiausius penkerius metus Baltijos šalių rinkose kelis kartus...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (19)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Top naujienos

Koks bus Rusijos kerštas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą draudimo: galimi keli variantai (1)

Rusija i tulžingai užsipuolus Lietuvą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą...

Paviešintas pokalbis: apie ką likus 4 dienoms iki karo kalbėjosi Putinas ir Macronas (2)

Prancūzijos žurnalistai paviešino Rusijos ir Prancūzijos prezidentų telefoninio pokalbio,...

Karo ekspertai: tai perskaitę paklausite – nejau ukrainiečių generolai ir štabai akli?

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad į...

Karo medikas papasakojo, ko lietuviams gydytojams jau dabar reikia pasimokyti iš ukrainiečių

Lietuvos kariuomenės medicinos tarnybos mokymo skyriaus viršininkas kapitonas Arūnas Žiginskas...

Transliacija / Kasdienybės herojai. Svajonių šalį palikusi lietuvių žurnalistė ir auksinės Palangos kainos

Kodėl lietuvei Mildai Matulaitytei - Feldhausen apkarto gyvenimas svajonių šalyje Šveicarijoje?...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių G7 šalys pažadėjo Ukrainai 28 mlrd. eurų finansinę paramą (3)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Nematyta Paryžiaus pusė, kurioje turistai nesilanko: kodėl ten rekomenduojama nevykti?

Ką veikti Paryžiaus centre jau pasakojau, o dabar noriu jus pakviesti ten, kur turistai nesilanko....

Madingiausias šios vasaros manikiūras, kurį galite pasidaryti ir namuose: itin tiks natūralių nagų savininkėms

Pieniškas manikiūras – tendencija, įkvėpta miglos ir rūke skendinčių rytų. Nors jau kurį...

12 metų karinėje tarnyboje praleidęs Giedrius: būdamas Afganistane supratau, kaip ramiai ir gerai mes Lietuvoje gyvename

Kai Lietuva dar tik ruošėsi stoti į NATO Giedrius Skiezgilas buvo bebaigiąs Generolo Jono...

Norintiems nepriekaištingų takelių savo sklype – patarimai, kaip prižiūrėti trinkeles (1)

Nesvarbu, kokias trinkeles turite savo sklype – maži tarpeliai tarp jų vis tiek sukelia...