Prekių ženklas ir juridinio asmens pavadinimas gali sutapti, tačiau neretai pamirštama, kad teisiniu požiūriu tiek prekės ženklas, tiek įmonės pavadinimas – skirtingi savarankiški objektai. Kalbant apie juridinio asmens pavadinimą, sunku įsivaizduoti atvejį, kai būtų galima drąsiai naudoti tą patį pavadinimą (ar jo skirtingas variacijas) skirtingų asmenų valdomuose versluose.
Galimi įvairūs licencijavimo modeliai, veikla franšizės pagrindu ir kt., tačiau visais šiais atvejais dažniausiai kalbėsime apie prekių ženklus, ir išimtinės teisės turėtų priklausyti vienam asmeniui. Modelis, kai susitariama dėl bendros nuosavybės į vieną prekių ženklą, yra ydingas ir rizikingas. Praktikoje tai pasitaiko retai, bet beveik visuomet viskas veda į konfliktą ir sukelia sunkumų. Tokioje situacijoje, kai prekių ženklas ir įmonės pavadinimas sutampa, yra dar svarbiau tinkamai užsitikrinti teises į pavadinimą bei jo tinkamą naudojimą.
Nemalonumai, kurių sunku išvengti
Neigiamų vieno pavadinimo naudojimo dviejose įmonėse pasekmių toli ieškoti nereikia. Taip visai neseniai nutiko vienai žinomai Norvegijos kapitalo plastikinių langų ir durų įmonei FAUGA, kuomet nuo jos atsiskyręs už prekybą atsakingas to paties pavadinimo padalinys Lietuvoje paskelbė nuo tiesioginių partnerių ir klientų nutylėtą bankrotą. Norvegijos įmonei teko ne tik milžiniški nuostoliai, bet ir nemenkos problemos su reputacija dėl to paties pavadinimo.
Labai paprastas pavyzdys: dvi įmonės yra vienos prekių ženklo registracijos bendrasavininkės, naudoja tą patį skiriamąjį žodinį elementą savo įmonių pavadinimuose. Viena užsiima gamyba, kita – prekyba. Prekybos įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, nevykdo savo įsipareigojimų klientams, bankrutuoja. Reputacija sugadinta, o nuo to kenčia ir gamybos įmonė, nes klientai nežino, kad tai – du skirtingi asmenys. Klientai pasikliauja prekių ženklu, tapatina jį su vienu bendru verslu.
Praktikoje taip pat dažnai išsiskiria požiūriai į komunikaciją, reklamos strategiją, tikslinius rinkos segmentus, kokybę ir kt. Jei šalys nebus apsibrėžusios aiškių kontrolės mechanizmų, standartų, konfliktas užprogramuotas, o tokių ginčų sprendimas dažnai užtrunka.
Kaip išsaugoti savo prekių ženklą arba pavadinimą dalybų metu?
Kaip ir dėl materialaus turto, svarbu aiškiai ir konkrečiai susitarti dėl teisių į kiekvieną nematerialų objektą, ar tai būtų prekių ženklas, ar įmonės pavadinimas ir pan. Reikia prisiminti, kad teisine prasme „vardas“ gali reikšti net keletą skirtingų objektų. Nors tai gali atrodyti savaime suprantama, bet dažnai daromos elementarios klaidos: nurodoma, kad perleidžiamos visos teisės į prekių ženklą ABC, tačiau pamirštama, kad egzistuoja keletas ar keliolika skirtingų šio žymens registracijų. Jei sutartyje nenurodyta, kokia konkreti registracija perleidžiama, Valstybinis patentų biuras ir kitos prekių ženklų tarnybos neregistruoja teisių į prekių ženklą pasikeitimo. Todėl svarbu apgalvoti keletą žingsnių į priekį ir tiek, kiek įmanoma, susirinkti reikiamus dokumentus, sutikimus ar parašus iš anksto, kai santykiai vis dar geri.
Kalbant apie juridinio asmens pavadinimą, absoliučioje daugumoje atvejų rekomenduotina esamą pavadinimą (pagrindinį, skiriamąjį jo elementą) pasilikti tik vienai įmonei. Sunku sugalvoti atvejį, kai dalinimasis vienu pavadinimu būtų gyvybiškai būtinas. Jei reikia, galima suteikti teisę naudotis tuo pačiu prekių ženklu, pvz., tam tikrą pereinamąjį laikotarpį ar dėl pasirinkto tęstinio bendradarbiavimo ir pan. Tačiau tikrai nėra būtina prekiaujant ABC pavadinimo durimis vadintis UAB ABC.
Pereinamasis laikotarpis – svarbus žingsnis išsaugant pavadinimą
Pereinamasis laikotarpis paprastai priklauso nuo to, kiek laiko užtrunka sutvarkyti formalumus dėl įmonės pavadinimo pakeitimo, pakeitimų prekių ženklų registruose ir pan. Pereinamasis laikotarpis taip pat reikalingas ir sklandžiam santykių su klientais perėmimui, naujo ženklo/pavadinimo įvedimui į rinką (vadinamajam „rebrandingui“), kas dažnai užtrunka ilgiau nei tik teisinių formalumų sutvarkymas.
Kita vertus, jei nustatomas pereinamasis laikotarpis, svarbu aiškiai apsibrėžti, kada jis baigiasi nustatant konkrečią datą ar įvykius/žingsnius, kuriuos atlikus tas pereinamasis laikotarpis pasibaigia. Kitos nuostatos bus panašios į bet kokią licencinę sutartį – aiškus objekto identifikavimas, suteikiamų teisių apimtis, teritorija, laikotarpis, naudojimo būdai, kokybės kontrolė, atskaitingumas, konkreti ir praktiškai įgyvendinama atsakomybė, nutraukimo pagrindai ir t.t.
Vertėtų nepamiršti ir domenų vardų. Reikėtų ne tik numatyti, kam pereina teisės į domeno vardą, bet ir gana detaliai susitarti, kas, kaip ir kada inicijuos domeno vardo perkėlimo procedūrą. Priešingu atveju bus sunku praktiškai perimti domeno vardą į savo rankas.