„Mes galime rytoj susitikti, jeigu darbdaviai parodys gerą valią ir ponas Sutkus (Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus – DELFI) savo kolegas įtikins, kad reikia atsisėsti prie stalo.

Suorganizuojame specializuotą Trišalės tarybos posėdį prekybos klausimu. Sėdi Vyriausybė, „Sodra“, mokesčių inspekcija. Sėdi profsąjungos su savo nariais prekybos tinkluose ir sėdi prekybos tinklai su ponu Sutkumi priešaky. Kalbamės.

Trys ar keturi žaidėjai rinkoje. Nėra diskusijų, kad galima susitarti. Viskas labai paprasta. Dedam ant stalo skaičius ir kalbamės“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė T. Tomilinas.

Tomas Tomilinas

Dar viena sritis, kurioje, pasak T. Tomilino, galima būtų derėtis – žiniasklaida.

„Lygiai tas pats žiniasklaidoje. Bus lengviau paaiškinti visiems Lietuvos žmonėms, ką mes čia darome. Kaip žinome, patys žurnalistai šiandien dirba už tokius grašius, kad tokią ir turime žiniasklaidą, tokį turime turinį – už ką dirba žmonės“, – sakė Seimo narys.

T. Tomilinas ragino padvigubinti ar patrigubinti tokių derybų skaičių.

„Toks yra šio susitarimo tikslas, esmė. Būtent nuo jūsų priklauso rezultatas“, – iš Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų sudarytoje taryboje sakė jis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas dėstė, kad nacionaliniame susitarime Trišalei tarybai suteikiamos galimybės analizuoti socioekonominę šalies padėtį, dalyvauti teisėkūroje.

„Čia reikia jūsų protų, jūsų ryšių, jūsų gebėjimų ir jūsų atvirumo vienas kitam – kalbėtis, kur mes galime susitarti“, – į Trišalės tarybos narius kreipėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

Nustebino galutinė redakcija

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė posėdyje teiravosi, kokiu būdu pasikeitė vienas nacionalinio susitarimo punktas.

Šiuo metu jis skamba taip: „Siekti atskiro susitarimo sudarymo, kuriuo mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą.“

Prieš tai pirmosios sakinio dalies apie atskirą susitarimą nebuvo.

„Taip išeina, kad šalia to susitarimo bus daromas dar toks susitarimas, apie ką visiškai nebuvo kalbama derybų procese“, – piktinosi G. Gruzdienė.

Gražina Gruzdienė

T. Tomilinas atsakė, kad pridėti dalį apie atskirą susitarimą paprašė jis.

„Čia buvo mano prašymas, kad būtų aiškiai įrašyta: siekti atskiro susitarimo. Kad nebūtų tiesiog mainais, nes būtų per daug pavojinga“, – aiškino jis.

G. Gruzdienės, panašu, toks atsakymas neįtikino.

„Ačiū Dievui, kad ne 141 Seimo narys papildė mūsų tekstą, nes jei visi būtų įdėję po pusę sakinio, jo nepažintume“, – po to sakė ji.

Vyriausybe būti nenori

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė abejojo T. Tomilino skatinimu Trišalei tarybai dalyvauti teisėkūroje.

„Nesutikčiau su tuo, ką sakė Tomilinas. Kad mes čia esame Vyriausybė, ministerijos ar dar kažkas. Jūs atsakingi už savo dalį ir turite savo darbą padaryti. Ne Trišalės tarybos darbas yra kurti įstatymus“, – sakė ji.

Giedrė Švedienė

Darbdavių atstovė taip pat pastebėjo, kad „keturi penktadaliai“ nacionalinio susitarimo nuostatų yra susiję su Vyriausybės veikla.

„Pavyzdžiui, dėl sveikatos, švietimo sistemų tobulinimo, konkurencinės aplinkos kūrimo, – teigė G. Švedienė. – Šiandien diskusiją labai susiauriname ties klausimais, kurie susiję su darbdaviais ir profsąjungomis, bet iš tikrųjų, susitarimas yra trišalis.“

Nepakvietė pasirašyti

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas posėdyje tvirtino, kad jo atstovaujamai organizacijai nebuvo leista pasirašyti nacionalinio susitarimo.

DELFI primena, kad iš profsąjungų susitarimą pasirašė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

„Aš kai išgirdau, kad pasirašė sutartį ir toliau kalbės apie šakų derybas... Mūsų Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, mandagiai kalbant, yra antra pagal dydį, po „Solidarumo“.

Mums kažkodėl užkirstas kelias pasirašyti, nors mes iškart pritarėme, kai Vyriausybė buvo pateikusi. Be to, šakų derybas mes vedame daugiausiai.

Mes čia nepriekaištaujame, bet paprasčiausiai labai nesolidžiai atrodysite, kai antras pagal dydį centras nepasirašo, nedalyvaus derybose“, – sakė A. Dambrauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura jam atsakė, kad dalyvauti derybose bus galima.

„Susitarimas referuoja į Trišalę tarybą, kuris bus pagrindinis organas, žiūrėsiantis dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo“, – sakė jis.

DELFI primena, kad pirmadienį valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai Vyriausybėje pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Jame, be kita ko, įsipareigojama didinti darbuotojų darbo užmokestį ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (109)