Įmonių, užsimojusių apmokėjimus gauti kriptovaliutomis, buhalteriai pripažįsta, kad su sunkumais susiduria kone kasdien. Į klausimus, ką daryti, kai įmoka gaunama iš savo tapatybę nepatvirtinusio asmens arba kai pinigai tiesiog prarandami, atsakymų sulaukti taip pat nelengva. Pasak teisininkų, dar nėra susiformavusios kriptovaliutų apskaitos praktikos, todėl buhalteriui tenka improvizuoti.

Bitkoinai – ne vienintelė kriptovaliuta

Kriptovaliutos – tai nereglamentuoti skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ne centrinis bankas, o grupelė programuotojų. Galimos įvairios tokių valiutų formos, pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų aplinkoje, socialinėje erdvėje, taip pat atsiskaitant už prekes ir paslaugas internete.

Populiariausi jų bitkoinai (angl. bitcoin), bet yra dar dešimtys virtualių valiutų, kurias, beje, internetinėse keityklose galima išsikeisti už eurus.

Lietuvos bankas įspėja, kad šių valiutų kursas auga, didėjant jų poreikiui. Tai reiškia, kad taip pat greitai (šiuo atveju greitai reiškia ne kelias dienas ar valandas, o 10–15 minučių) valiutų vertė gali ir nukristi. Kodėl visi kaip pamišę puolė naudotis virtualiomis valiutomis?

Piniginės operacijos bitkoinais papildomai neapmokestintos ir vykdomos be bankų įsikišimo.

Vadinasi, kad tiek mokėtojas, tiek pinigų gavėjas gali būti anonimai. Tai ideali terpė nusikalstamoms veikoms, todėl ir VMI, ir Lietuvos bankas neigiamai vertina bitkoinų naudojimą savo veikloje, bet neturi teisinių svertų kontroliuoti ar bausti. Pavojaus varpai jau pradeda skambėti, nes 2017 metais prekybos bitkoinais srityje nustatyta 384 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų ir 32 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.

Vis dėlto įmonių vadovai geriau girdi konkurentus, o VMI raginimus, todėl bitkoinų mada apima vis daugiau sektorių. Pasak Lietuvos Kazimiero Simonavičiaus universiteto vyriausiosios finansininkės Alinos Svilainienės, universitetas suteikė galimybę įmokas už studijas sumokėti bitkoinais, norėdamas būti pirmąja tokį sprendimą priėmusia aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje.

Nėra dokumento

Universitetas, prieš atidarydamas specialią sąskaitą internetinėje platformoje, į kurią galėtų vykti mokėjimai, labai detaliai aprašė šį procesą organizacijos vidaus tvarkoje.

„Kol kas studentai neskuba mokėti įmokų kriptovaliutomis. Ko gero, išsamiau susipažinus su virtualiomis valiutomis ne tik iš teoriškai, bet ir praktiškai, teks koreguoti įmonės vidaus tvarką“, – pasakoja Alina Svilainienė.

Paklausta apie įmonės sąskaitos atidarymą sistemoje, priduria, kad tai padaryta tokia pat tvarka, kaip ir banke. Vis dėlto, vos atidarius sąskaitą, įdomybės tik prasidėjo.

Finansininkė pritaria VMI Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjo Rolando Ragėno teiginiams, kad, priimant atsiskaitymus kriptovaliuta, elektroniniais pinigais ar grynaisiais pinigais už parduotas prekes ir / ar suteiktas paslaugas, buhalterinėje apskaitoje būtų teisingai įregistruota įvykusi ūkinė operacija. Deja, realybėje pradėję plaukti mokėjimai iš anoniminių asmenų, šios misijos nepalengvina.

Studentai, atsiskaitydami kriptovaliuta, dažniausiai neturi jokio tai įrodančio dokumento. Atsitiko taip, kad liko neaiški dešimčių mokėjimų paskirtis, nežinomi ir jų mokėtojai, o penkiolika studentų tvirtina, kad jie už mokslą jau sumokėjo. Deja, nėra galimybės patikrinti, kas sumokėjo, o kas tik tvirtina tai padaręs.

Ne mažesnį galvos skausmą kelia kas kelias minutes kintanti valiutos vertė.

Minutės vertė

R. Ragėnas primena: jeigu vienetas už įsigytą turtą ar paslaugas atsiskaito virtualiąja valiuta, šio turto ar paslaugų įsigijimo kaina yra jo į pajamas įtraukta virtualiosios valiutos pardavimo kainą atitinkanti suma.

Alina Svilainienė pasakoja, kad valiutų kursų svyravimai didžiojoje knygoje bus rašomi pagal tradicinių valiutų kursų svyravimo apskaitos taisykles: vertės padidėjimas – pajamos, o nuvertėjimas – nuostolis. Svarbiausia misija – nenuleisti akių nuo sąskaitos ir, vos gavus įmoką, ją konvertuoti. Tačiau ką daryti, jeigu pardavimo metu gautų pinigų vertės suma apskaitoje ir reali pinigų vertė sąskaitoje skirsis keliolika kartų?

VMI į šiuos klausimus atsakyti negalėjo, tik priminė štai ką: jeigu už parduotas prekes ir (arba) paslaugas atsiskaitoma virtualiąja valiuta, pelno mokesčio požiūriu laikoma, kad vienetas įsigijo turto (virtualiosios valiutos) už sumą, įtrauktą į vieneto pajamas, gautas už prekes ir paslaugas.