Beveik visi renkasi kintamas palūkanas
Europos Centriniam Bankui (ECB) jau kuris laikas kovojant su infliacija ir didinat palūkanų normas, tai tiesiogiai veikia tarpbankines palūkanų normas „Euribor.“
Dėl to jau kuris laikas gyventojų kišenės tuštėja dėl didėjančių paskolų įmokų, tačiau vis dažniau skaičiuojama, kad lietuviai šiuo metu už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei asmenys, gyvenantys kitose šalyse.
Kiek teks atseikėti pinigų, priklauso ir nuo pasirinkto sprendimo – fiksuoti palūkanų normas ar ne. Kitaip tariant, galima rinktis, ar kurį laiką mokėti fiksuotą didesnę palūkanų sumą, ar prisiimti rizikas dėl galimo „Euribor“ padidėjimo.
Lietuvoje, remiantis Lietuvos banko (LB) duomenimis, dominuoja būtent kintamos palūkanų normos. Kaip buvo teigta, tokių yra apie 90 proc. nuo visų paskolų.
Svarbu paminėti, kad „Euribor“ rodiklis neigiamas tapo 2015-aisiais, o tai reiškia, kad jau kuris laikas, iki joms pakylant, didžioji dalis lietuvių, kurie rinkosi kintamas palūkanas, jų išvis nemokėjo, jiems buvo skaičiuojama tik banko marža.
Lietuvos banko (LB) specialistai sako, kad lietuviai kintamas palūkanų normas renkasi dėl kelių priežasčių, tačiau su tuo susiję ir patys bankai, mat pastarieji aktyviai tokios galimybės nesiūlo.
„Kadangi palūkanų fiksavimas yra apsidraudimas nuo palūkanų normų pokyčių, už jį tenka sumokėti aukštesnėmis palūkanų normomis. O Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalims, apskritai draudimo produktai nėra tokie populiarūs.
Iš pasiūlos pusės taip pat pastebime, kad tokios paslaugos teikiamos retai ir išskirtiniais atvejais, kredito davėjai aktyviai nesiūlo tokių produktų klientams.
Tam įtakos gali turėti kredito davėjų pasirinktos kreditavimo strategijos, reguliavimo niuansai ir nedidelis klientų susidomėjimas tokiomis paslaugomis“, – tendenciją aiškino LB Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Erika Pakalnė.
Ilgiausias fiksavimo terminas – 5–10 metų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino, kad bendrai tai, jog lietuviai dažniau pasirenka kintamas palūkanų normas, galima sieti su kurį laiką buvusia neigiama tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“.
„Tokiomis sąlygomis mėnesinė paskolos įmoka, pasirinkus kintamąsias palūkanas, buvo mažesnė, todėl ir patrauklesnė“, – sakė ji.
Visgi, kaip pridūrė, anksčiau šalies rinkoje buvo nusistovėjusi praktika fiksuotomis palūkanomis vadinti tokias, kurios kinta rečiau nei kas 12 mėnesių, tačiau vėliau tvarka keitėsi.
„Pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį „Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą“ fiksuotomis palūkanomis galime vadinti tik tokias palūkanas, kurios nekinta visą paskolos laikotarpį, būsto paskolos atveju – net kelis dešimtmečius. Tokios palūkanos mūsų šalies paskolų rinkoje praktiškai neegzistuoja.
Pasirinktam kelerių metų laikotarpių užfiksuotas palūkanas tinka vadinti terminuotai fiksuotomis arba terminuotai nekintančiomis. Jos fiksuojamos laikotarpiui iki 5-erių metų“, – sakė ji.
LB duomenimis, 5–10 metų ir yra šiandien ilgiausias terminas palūkanoms fiksuoti, kurį siūlo vos trys Lietuvoje veikiantys bankai.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasirinkti būsto paskolą su fiksuota palūkanų norma visam sutarties laikotarpiui, pavyzdžiui, maksimaliam 30 metų terminui, gali būti sunku ar net neįmanoma, nes Lietuvoje kredito davėjai dažniausiai nesiūlo palūkanų fiksavimo tokiam ilgam laikotarpiui.
O pasirinkus būsto paskolą su ilgalaikėmis kintamosiomis palūkanomis, fiksuotomis tik ribotą laiką, pavyzdžiui 5 metus, bet ne visą sutarties galiojimo laikotarpį, palūkanų išaugimo rizika sumažinama tik tam tikrą laikotarpį, o jam pasibaigus likusiam paskolos laikotarpiui kredito davėjas gali pasiūlyti gerokai didesnę nei prieš tai buvusi palūkanų norma“, – komentavo LB ekonomistė E. Pakalnė.
Kaip buvo aiškinta, 2022 m. birželio mėn. LB atliko bankų apklausą, kuria siekė išsiaiškinti paskolų fiksuotomis palūkanomis teikimo praktikas.
Kaip parodė rezultatai, iš apklaustų šešių didžiųjų Lietuvos bankų tik trys teikia paskolas su terminuotai nekintančiomis palūkanų normomis – SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“.
LB atstovė aiškino, kad, pasak bankų, be apsidraudimo nuo palūkanų normų svyravimo kaštų bei rizikos, susijusios su nuostoliais dėl priešlaikinio kredito grąžinimo, bankams tokių paskolų teikimas taip pat yra nepatrauklus dėl mažos paklausos bei produkto sudėtingumo – fiksuoti kaštai tokiam produktui parengti neatsiperka dėl mažos paklausos, todėl dalis bankų visai neteikia tokių paskolų.
„Bankų vertinimu, mažą tokių paskolų paklausą lemia Lietuvos kredito gavėjų polinkis rinktis pigiausią produktą ir prisiimti bet kokias iš to išplaukiančias rizikas. Kai kuriose panašaus dydžio šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Slovakijoje, nors ir didelė dalis palūkanų yra fiksuojama (dažniausiai nuo 3 m. iki 5 m.), bet ilgesnės trukmės fiksavimo atvejų labai mažai“, – teigė E. Pakalnė.
Izgorodinas: trūksta konkurencijos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad lietuviai fiksuotų palūkanų nesirenka, nes tokių galimybių Lietuvoje praktiškai nėra.
„O bankai nesiūlo dėl to, kad Lietuvoje turime nepakankamą konkurenciją tiek verslo, tiek mažemeninėje bankininkystėje. Tai realiai vienintelė priežastis.
Turime keletą stambių bankų, jie yra tik keli ir neturi motyvacijos tarpusavyje konkuruoti, siūlyti lankstesnių paslaugų, palūkanų fiksavimo ilgesniam laikui, nes puikiai supranta, kad konkurencija labai ribota. Tai mūsų struktūrinė finansavimo rinkos problema“, – sakė ekonomistas.
Jis aiškino, kad bendrai tiek fiksuotų, tiek kintamų palūkanų pasirinkimai turi tiek savo pliusų, tiek minusų.
„Fiksuotos palūkanos šiuo metu būtų labai naudingos klientams, kadangi ECB smarkiai pakėlė bazines palūkanų normas. Mažėtų finansinė našta vartotojams.
Bet, iš kitos pusės, minusas tas, kad žmogus, užsifiksavęs palūkanas, bankui turės sumokėti didesnę rizikos sumą, nes tuo atveju finansų rinkos rizikuoja, kad neteks dalies pelno“, – sakė jis, tačiau sutiko, kad paskutinius dešimt metų žmonės, pasirinkę kintamas palūkanas, išlošė tarsi loteriją dėl buvusių minusinių palūkanų normų.
„Bet tas laikotarpis jau pasibaigė“, – įspėjo A. Izgorodinas.
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją ekonomistas tikino, kad bankams naudingiau, jei klientai ir toliau imdami paskolas rinktųsi tik kintamas palūkanų normas.
„Iš vienos pusės, bankams nereikia papildomo kapitalo, todėl indėlių palūkanos nedidelės, o galutinės paskolų palūkanos kyla, dėl ko bankų pelnas didėja.
Iš bankų pusės jiems naudingiau, kad žmonės dabar imtų kintamas palūkanas“, – aiškino jis.
Planuoja teikti siūlymus
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus jau anksčiau pranešė planuojantis pavasarį Seimui pateikti siūlymų, kuriais būtų siekiama plėsti paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis pasiūlą Lietuvoje, skelbė ELTA.
„Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, <...> turi būti prieinamas toks produktas“, – Seime teigė G. Šimkus.
„Iš tikrųjų ketiname atrišti šį Gordijaus mazgą. Apklausėme bankus <...>, vyko darbai mūsų pusėje, išsiaiškinome priežastis, kaip tą situaciją mato bankai, kaip yra įkainojami fiksuoti instrumentai.
Parengsime siūlymų, bet siūlymai greičiausiai reikalauja tam tikrų įstatyminių pakeitimų, kad fiksuotų palūkanų produktas taptų pasiūlymo dalimi“, – kalbėjo G. Šimkus.
Anot jo, Centrinio Banko rengiamos pataisos nebūtų pirmas mėginimas Lietuvoje populiarinti paskolas fiksuotomis palūkanų normomis.
Anksčiau G. Šimkus yra minėjęs, kad galimybių gauti paskolą fiksuotomis palūkanomis Lietuvoje yra nedaug galimybių, be to, pasak jo, tai „tikrai brangus instrumentas“.
Patarė, kokias palūkanas rinktis dabar
Tiems, kurie svarsto imti naujas būsto paskolas, ekonomistas A. Izgorodinas patarė, kad, jo nuomone, šiandien fiksuoti palūkanų normų neapsimoka.
„Nerekomenduočiau, nes, jei kalbame apie euro zonos bankų sistemos klientus, ECB bazinės palūkanos siekia 2,5 proc., o mano prognozė, kad jos pakils iki 3 proc. ir šiame lygyje laikysis iki šių metų pabaigos, o kitų metų pradžioje palūkanos pradės po truputį mažėti.
Taigi žmonės, kurie ketina imti paskolas dabar ir fiksuoti palūkanų normas, jas pasiimtų tuo laikotarpiu, kai palūkanos yra arti maksimumo, nors kitais metais yra didelė tikimybė, kad bazinės palūkanos euro zonoje mažės“, – patarė A. Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad fiksuoti palūkanų normas, pasak jo, apsimoka tada, kai ECB tik pradeda jas didinti, o tai vyko praėjusių metų liepos mėnesį.
„O dabar fiksuoti, kai jos arti maksimumo, nepasimoka, nes mažėjant bazinėms palūkanoms žmogus vis tiek mokės tas dideles palūkanas ilgesnį laiką“, – pakartojo jis.
