Šiuo metu nuo 600 iki 5,8 tūkst. eurų siekiančias baudas asignavimų valdytojams arba biudžetinių įstaigų vadovams gali skirti tik Valstybės kontrolė. Tačiau, kaip nurodyta ANK pataisų projekto aiškinamajame rašte, 2017 metais nebuvo registruotas nė vienas tokio pobūdžio nusižengimas.
Tame pačiame projekte numatyta ir daugiau FNTT galias išplečiančių pasiūlymų. Jei jiems būtų pritarta, tarnyba galėtų skirti nuo 150 iki 1 450 eurų siekiančias baudas už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 1 450 iki 3 tūkst. eurų.
FNTT taip pat norėtų skirti baudas už darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose. Nuo 2,7 tūkst. iki 6 tūkst. siekiančias baudas šiuo metu skiria Valstybinė darbo inspekcija arba Valstybinė mokesčių inspekcija.
Dar vienas pasiūlymas susijęs su viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pažeidimais. ANK numatyta, kad nustatytų reikalavimų metinėms ataskaitoms ir jų rinkinių sudėčiai bei kiti panašaus pobūdžio pažeidimai viešojo sektoriaus subjekto vadovui užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. Pakartotinis pažeidimas numato 140–300 eurų baudą.
Kaip DELFI sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, FNTT inicijuotas projektas šiuo metu yra derinimo stadijoje, jo Vyriausybė kol kas nepatvirtino, todėl dar neaišku, kada dėl jo spręs Seimo nariai. Kol kas nei viena ministerija, nei Valstybės kontrolė pastabų minėtoms ANK pastaboms neturi.
Stiprina biudžeto lėšų apsaugą
Projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad jis parengtas siekiant sudaryti FNTT galimybes visapusiškai ir visa apimtimi įvykdyti tarnybai priskirtas funkcijas.
„Tikslas – sustiprinti valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų apsaugą nuo neteisėto ar nusikalstamo poveikio“, – rašoma dokumente.
Teigiama, kad priėmus pataisas, FNTT įgis galimybę įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų pasisavinimui ar iššvaistymui.
„Pažymėtina, kad, Administracinių nusižengimo registro duomenimis, 2017 metais nebuvo registruotas nė vienas ANK 185 (atskaitomybės – DELFI) ir 186 (asignavimų) straipsniuose numatytas administracinis nusižengimas. Registruota ANK 99 (vokelių) straipsnyje numatytų 90 administracinių nusižengimų (dėl 47 iš jų protokolus surašė Valstybinės darbo inspekcijos, dėl 43 – Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai)“, – rašoma dokumente.
Taip pat nurodyta, kad naujoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Spręstų pasisavinamų lėšų problemą
FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė DELFI pateikė Kauno progimnazijos buhalterės pavyzdį, į kurį panašias problemas, pasak jos, spręstų pasiūlytos ANK pataisos.
Kaip rašyta metų pradžioje žiniasklaidai platintame pranešime, mokymo įstaigos lėšas jos darbuotoja naudojo savo pirkiniams apmokėti.
„Žaislai, sauskelnės, keli televizoriai, kavos virimo aparatas, baldai, vonios įrangos detalės, grindinio trinkelės – tai dalis vienos Kauno progimnazijos vyriausiosios buhalterės asmeninių pirkinių, kaip įtariama, įsigytų už mokymosi įstaigai skirtas lėšas.
Tokius faktus atskleidė FNTT Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigtame ikiteisminiame tyrime. Įtariama, kad moteris, veikdama kartu su savo sutuoktiniu, pasisavino daugiau kaip 50 tūkst. eurų progimnazijos lėšų“, – rašoma pranešime.
Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad 44-erių metų vyriausioji buhalterė nuo 2013 metų rugpjūčio iki 2014 metų pabaigos progimnazijai skirtas lėšas panaudojo pirkdama prekes asmeninėms reikmėms.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad vyriausioji buhalterė iš 13 Kaune veikiančių bendrovių pirko kelis televizorius, kompiuterinę įrangą, žaislus, sauskelnes, kavos aparatą, baldus, šviestuvus ir grindinio trinkeles. Už pirkinius ji atsiskaitydavo savo namuose ar darbovietėje, prisijungdama prie progimnazijos atsiskaitomųjų sąskaitų ir atlikdama pavedimus jos turimais pinigais. Išaiškinta, kad per beveik pusantrų metų buvusi Kauno progimnazijos vyriausioji buhalterė, atsiskaitydama už įvairius asmeninius pirkinius, pasisavino daugiau kaip 50 tūkst. eurų mokymosi įstaigos pinigų.
Norėdama nuslėpti savo aferą, buvusi progimnazijos darbuotoja įsigytus pirkinius siųsdavo pasiimti savo sutuoktinį. Pastarasis ant pasiimamų prekių sąskaitų faktūrų pasirašydavo ne savo pavarde, o suklastodavo progimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams, tuomet atsakingo už pirkimus, parašą.
Tiriant mokymosi įstaigos lėšų pasisavinimo aplinkybes buvo nustatyta, kad per tą laikotarpį progimnazijos vadovė nekontroliavo buhalterinę apskaitą tvarkiusios vyriausiosios buhalterės, kelerius metus tinkamai neorganizavo materialinių vertybių įsigijimo bei jų nurašymo inventorizacijų. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų – prekes pardavusių bendrovių darbuotojai, progimnazijos darbuotojai ir kaltinamų sutuoktinių artimieji. Kaltinamieji neatlygino progimnazijai padarytos žalos.
Buvusios progimnazijos vyriausiosios buhalterės, kaltinamos apgaulingu apskaitos tvarkymu ir tūkstantinių lėšų pasisavinimu, jos sutuoktinio, klastojusio dokumentus ir prisidėjusio prie pinigų pasisavinimo, bei progimnazijos direktorės, aplaidžiai tvarkiusios mokymosi įstaigos lėšas, baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui.
Nori kokybiškesnės diskusijos
Komentuodamas FNTT inicijuotas ANK pataisas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad toks iniciatyvumas sveikintinas, tačiau pastebėjo, jog iš aiškinamojo rašto nesuprasi, kodėl būtent šios funkcijos FNTT yra reikalingos bei kaip tai padės geriau užkirsti kelią lėšų iššvaistymui.
„Taip pat kyla klausimas, ar tai, kad FNTT siūloma atlikti tyrimus dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir tvarkos pažeidimų reiškia, kad Darbo inspekcija ir VMI nėra pajėgios, kad joms reikia pagalbos?
Svarbu turėti atsakymus į šiuos klausimus prieš priimant bent kokį sprendimą. Aiškinamajame rašte jų neradau, todėl kviečiu kolegas pasidalinti su visuomene detalesne problemos analize, nes tai mums visiems suteiktų progą įsitraukti į geresnę ir kokybiškesnę diskusiją.
Beje, matau, kad menkas įstatymų ir įstatymų projektų pagrindimas vis dar plačiai paplitusi problema Lietuvos politinėje padangėje – svarbių politinių diskusijų metu trūksta viešai prieinamų ir detalių paaiškinimų, apskaičiuotų vertinimų. Laikas tai keisti“, – sakė S. Muravjovas.
