Lietuvos įmonė taip pat tapo ir vienintele organizacijos gamybos partnere globaliu mastu – Utenoje pradėta naujos „Greenpeace“ kolekcijos gamyba, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusiais metais „Greenpeace“ patvirtintas standartas apima pažangiausią šiuo metu egzistuojančią pasaulinę praktiką, susijusią su ekologiška, skaidria ir sąžininga tekstilės gamyba.

„Šiuo standartu turėtų vadovautis visi mados prekių ženklai, iš tikrųjų ryžtingai siekiantys tvarumo. „Utenos trikotažas“ tapo pirmuoju gamintoju, kuris įgyvendino visus mūsų standarto reikalavimus: gamyboje naudoti tik ekologiškai užaugintus natūralius pluoštus, visuose gamybos etapuose atsisakyti nepageidaujamų cheminių medžiagų, užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį ir bendrovės veiklos skaidrumą. Visa tai buvo vertinama atliekant pačius griežčiausius tyrimus“, – teigia „Greenpeace“ organizacijos Vartotojų ir kenksmingų medžiagų srities koordinatorė Viola Wohlgemuth.

„Greenpeace“ kolekcija po ilgai trukusios pertraukos

Kai 2011 m. „Greenpeace“ organizacija paskelbė kampaniją „Detox My Fashion“, kartu ji pranešė sustabdanti visus tekstilės gaminių pardavimus „tol, kol tiekėjai ir gamintojai galės užtikrinti, kad visuose gamybos etapuose nenaudos ir į aplinką neišskirs pavojingų cheminių medžiagų“.

Po kelerių metų, 2018-aisiais, „Utenos trikotažas“ sėkmingai įgyvendino bandomąjį „Greenpeace“ produkcijos gamybos etapą. Jis ir tapo naujojo organizacijos tekstilės gamybos standarto pagrindu, o dar po metų – imtasi pirmosios didelės apimties kolekcijos.

„Utenos trikotažo“„Greenpeace“ kolekcija

„Tai istorinis pasiekimas. Tapti pirmąją gamintoja visame pasaulyje, įgyvendinusia „Greenpeace“ reikalavimus, yra fenomenalu. Kartu tai ir ilgamečių „Utenos trikotažo“ pastangų įvertinimas. Tikimės, kad mūsų pavyzdys paskatins ir kitus tekstilės gamintojus siekti ambicingų tikslų aplinkosaugos srityje“, – sako SBA bendrovės „Utenos trikotažas“ generalinis direktorius Petras Jašinskas.

Aplinkai draugiška gamyba – visame cikle

„Utenos trikotažas“ šiuo metu baigė pirmąjį naujos „Greenpeace“ marškinėlių kolekcijos gamybos etapą ir dar šiemet planuoja imtis naujos partijos.

Pasak V. Wohlgemuth, „Utenos trikotažas“ kartu su partneriais tapo pirmaisiais, kuriems pavyko išvengti cheminių medžiagų naudojimo ir taršos viso gamybos ciklo metu: nuo pluoštams naudojamų žaliavų, dažymo ir marginimo pagal „Detox“ principus iki siuvimo ir galiausiai – kokybiško galutinio produkto paruošimo vartotojams.

„Naujasis „Greenpeace“ tekstilės gamybos standartas įpareigoja „Utenos trikotažą“ po kiekvieno gamybos etapo – balinimo, dažymo, skalbimo, marginimo – atlikti išsamius nuotekų tyrimus ir užtikrinti jose naudojamų cheminių medžiagų kontrolę“, – sako V. Wohlgemuth.

Eurokomisaras: tvarumas stiprina konkurencinį pranašumą

Praėjusių metų gruodį Europos Sąjunga pristatė kovos su tarša strategiją – „Europos žaliąjį susitarimą“ (angl. „European Green Deal“). Ji numato ir „Žiedinės ekonomikos veiksmų planą”, kuris daugiausiai dėmesio skirs daug išteklių reikalaujantiems sektoriams, įskaitant tekstilę.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos komisaras Virginijus Sinkevičius išskyrė šių pasiekimų svarbą siekiant konkurencinio pranašumo globalioje rinkoje.

„Tekstilė yra viena iš prioritetinių pramonės šakų, kur pritaikius žiedinės ekonomikos, daugkartinio naudojimo, žaliavų perdirbimo sprendimus bus siekiama pagerinti tvarumo rodiklius. Gaires planuojamoms pertvarkoms jau dabar brėžia „Žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ – svarbi ES pramonės strategijos dalis – todėl pokyčiai šioje srityje yra neišvengiami. Žinoma, pirmieji šiuo keliu žengiantys turi didesnį pranašumą ir jiems bus lengviau prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos taisyklių“, – pasakoja ES komisaras Virginijus Sinkevičius.

Ilgas pasirengimas – kampanija „Detox My Fashion“

Beveik prieš dešimtmetį pradėta „Greenpeace“ kampanija „Detox My Fashion“ nuo pat pradžių aktyviai siekė pažaboti kenksmingas medžiagas tekstilėje – vienoje labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų. Aplinkosaugininkai tuomet identifikavo 11 tekstilės pramonėje plačiai naudojamų cheminių medžiagų grupių, kurios kelia ypatingą susirūpinimą dėl jų poveikio žmogui bei aplinkai, ir reikalavo, kad didieji gamintojai ir jų tiekėjai iki 2020 m. įsipareigotų nebenaudoti šių pavojingų cheminių medžiagų gamyboje.

„Utenos trikotažo“„Greenpeace“ kolekcija

Kaip rašoma pranešime, SBA grupės įmonė „Utenos trikotažas“ yra vienintelė šioje kampanijoje dalyvaujanti Lietuvos bendrovė ir viena iš kelių, kuriose veikia vertikaliai integruotas gamybos ciklas, t.y., po vienu stogu vykdomi visi gamybos procesai nuo medžiagų gamybos iki galutinio produkto, paruošto dėvėjimui.

Nuo projekto pradžios prie „Detox“ prisijungė per 80 įvairių sričių tekstilės bendrovių, tokių kaip H&M, „Nike“, „Adidas“, „Puma“ ir daugelis kitų. Visi šios kampanijos dalyviai reprezentuoja apie 10-15 proc. pasaulio tekstilės rinkos.

Apie bendrovę

„Utenos trikotažas“ – didžiausia ir viena moderniausių tekstilės gamintojų Vidurio ir Rytų Europoje. Be užsakomosios gamybos bendrovė valdo du mažmeninės prekybos prekių ženklus – UTENOS ir ABOUT.

„Utenos trikotažo“ įmonių grupei taip pat priklauso bendrovės „Šatrija“, „Gotija“ bei „Mrija“ (Ukraina). 92,31 proc. „Utenos trikotažo“ akcijų paketą valdo SBA grupė, kiti akcininkai – 7,69 proc. SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje. Be tekstilės ji veikia baldų gamybos ir NT sektoriuose. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso minkštųjų baldų gamintoja „Kauno baldai“, taip pat „SBA baldų kompanija“, valdanti 5 gamybos įmones: „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“.

SBA taip pat priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“. SBA pernai įsigijo robotikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“ ir įsteigė įmonę „SBA Modular“, kuri numato gaminti modulinius daugiaaukščius namus. SBA grupėje dirba apie 5000 žmonių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (47)