Šalį spaudžia kreditoriai, tarp kurių – ir investicinis fondas „Franklin Templeton“, padedami Tarptautinio valiutos fondo.
Vakarų valstybės donorės finansiškai remia Ukrainos vyriausybę, Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad jos neturėtų leisti šių pinigų obligacijų fondams, kol šalyje vyksta karas su Rusijos remiamais separatistais. Tarptautinis valiutos fondas tvirtina, kad Ukraina per ketverius metus privalo sutaupyti 15 milijardų dolerių (apie 13,6 milijardo eurų) mažindama išmokas kreditoriams – tokia paramos sąlyga.
Antradienį Vašingtone prasidėjo derybos. Fondai, vadovaujami „Franklin Templeton“, didžiausio Ukrainos kreditoriaus, pasipriešino skolos dalies nurašymui, siūlydami pratęsti skolos mokėjimo terminą iki 2019 metų. Kreditorių atlikta analizė rodo, kad Ukrainos ekonomika gebės atsigauti pakankamai greitai, kad sumokėtų skolą, pasinaudodama aukso ir užsienio valiutos rezervais.
Vyriausybė prašo skubaus skolos sumažinimo 40 proc. Jei skolintojai su tuo nesutiks, pasak Ukrainos atstovų, šalis vėl ir vėl grįš prie derybų stalo su kreditoriais – visai kaip Graikija.
Pareigūnai Kijeve taip pat nevienareikšmiškai užsimena, kad kreditoriai gali kaltinti tik save dėl to, jog ignoravo akivaizdžius korupcijos ženklus vyriausybėje, kuomet prezidentu buvo Viktoras Janukovyčius. „Franklin Templeton“ valdantis investuotojas Michaelis Hasenstabas nusipirko Ukrainos obligacijų už maždaug 7 milijardus dolerių prieš pasikeičiant valdžiai Kijeve. Šiandien ši investicija verta maždaug 4 milijardų dolerių.
„Mes iš tiesų ieškome sudėtingų situacijų. Kai įžengiame į šalį, kai esame tokioje aplinkoje kaip dabar, matome visiškai kitokią padėtį, negu yra vaizduojama Vakarų žiniasklaidoje ar priimta Vakarų rinkose“, – praėjusių metų balandį apie sprendimą investuoti Ukrainoje sakė M. Hasenstabas.
2013-asiais buvusi Ukrainos vyriausybė išsiuntė tuometinį vicepremjerą Sergejų Arbuzovą derėtis su „Franklin Templeton“ dėl investicijų išlaikymo, nepaisant to, kad politinė ir ekonominė situacija buvo itin paini.
Tuo metu kai kurie investuotojai tvirtino, kad investicijos bus sėkmingos nepriklausomai nuo to, kokios geopolitinės pasekmės gali susiklostyti. Dabar jie nėra tokie tikri. Investuotojai suformavo derybų komitetą. Didžioji dalis Ukrainos skolos atsirado valdant buvusiam prezidentui V. Janukovyčiui. Dalis jos siekia dar Viktoro Juščenkos valdymą.
Šiuo metu „Franklin Templeton“ pabrėžia, kad yra ilgalaikis Ukrainos investuotojas ir tvirtina, jog skolų nurašymo atsisakymas leis Ukrainos ekonomikai sparčiau atsigauti. Investuotojų komiteto atstovas pažymi, kad „Franklin Templeton“ ir kiti investuotojai perka obligacijas įsipareigodami šaliai, o ne konkrečiai vyriausybei.
Tarptautinis valiutas fondas nepritaria tam, kad praėjusios vyriausybės veiksmai gali būti Ukrainos pasiteisinimas dėl skolos nemokėjimo, tačiau visgi užsiminė, jog kreditoriai turėtų susitaikyti su galimais rimtais praradimais. Derybų metu TVF taip pat teigė, kad pasiektas susitarimas su Kijevu dėl priemonių, reikalingų 1,7 milijardo skolos įmokai apmokėti.
Kreditorių komitetas tvirtina darantis viską, kad padėtų Ukrainai atidėti mokėjimus, tačiau tuo pačiu jis gina savo klientų interesus, tarp kurių – JAV mažmeninės prekybos investuotojai.
Komitetas taip pat užtikrino, kad Ukraina sulauks „įvairiapusiško restruktūrizavimo pasiūlymo, atitinkančio visus Tarptautinio valiutos fondo kriterijus ir siūlančio beveik 16 milijardų dolerių paramą Ukrainai“.
