Anot Sent Galeno universiteto ir IMD instituto mokslo darbuotojų, šio tyrimo rezultatai „ginčija naratyvą, kad (Rusijos) rinkoje būta masinio Vakarų įmonių egzodo“. „Iš tiesų daugelis įmonių priešinosi vyriausybių, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų spaudimui pasitraukti iš Rusijos“, – teigiama tyrimo išvadose.
Tyrimo autoriai suskaičiavo, kad praėjusių metų pradžioje Rusijoje veikė 1 404 Europos Sąjungos (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalių bendrovės, kurios ten turėjo 2 405 padalinius. Tačiau iki lapkričio pabaigos bent dalinį pasitraukimą iš šios šalies rinkos įvykdė vos 120, ar apie 8,5 proc. šių įmonių.
Kaip teigiama, iš Rusijos labiau buvo linkę trauktis JAV bendrovės, palyginti su atitinkamu Europos ir Japonijos kompanijų ryžtu. Tačiau pažymima, kad Rusiją iki šiol paliko tik apie 18 proc. ten iki invazijos veikusių amerikiečių bendrovių. Tuo metu pasitraukimą įvykdė apie 15 proc. Japonijos ir tik 8,3 proc. Europos įmonių. Tyrimo metu nustatyta, kad iš Rusijos rinkoje pasilikusių bendrovių apie 19,5 proc. yra Vokietijos, o 12,4 proc. – JAV kompanijos.
Autoriai taip pat nurodo pastebėję tendenciją, kad pasitraukti dažniau ryžosi tos bendrovės, kurios Rusijoje gaudavo mažesnes pajamas.
Kaip nurodoma Sent Galeno universiteto pranešime, šio tyrimo išvados „kvestionuoja Vakarų įmonių ryžtą atsiriboti nuo ekonomikų, kurias jų vyriausybės laiko geopolitinėmis konkurentėmis“.
