Apklausus per 200 aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad atlyginimo svarba renkantis darbdavį vos siekia 50 proc., o antras pagal svarbą yra darbdavio gebėjimas užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Kandidatams taip pat išlieka svarbios papildomos finansinės naudos bei tobulėjimo ir karjeros galimybės, o mažiausiai dėmesio jie skiria socialiniams darbo aspektams ir žinių bei gebėjimų pritaikymui darbe.
ISM tyrėjų Rūtos Lapinskienės ir Jono Bogušo atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad norėdami sudaryti kandidatams patraukliausius naudų paketus darbdaviai turėtų įtraukti hibridinio ir lankstus darbo grafiko galimybes, biudžetą išoriniams mokymams, sveikatos draudimą su sveikatingumo limitu ir nuo rezultatų priklausančius priedus prie atlyginimo. Taip pat tyrimo autoriai darbdaviams siūlo mažiau dėmesio skirti darbostogoms, papildomoms laisvoms dienoms švenčių progomis ar galimybei į biurą atsivesti augintinį, taip pat vidiniams mokymams, psichologo konsultacijoms ir maistui darbe. Darbdaviai taip pat naudų paketuose gali drąsiai atsisakyti gyvybės draudimo, pensijos kaupimo, nes kandidatai jų nelaiko svarbiomis naudomis.
Prieš įtraukiant papildomas naudas ne mažiau svarbu įsivertinti, kokios naudos šiuo metu siūlomos įmonės darbuotojams ir ar apie jas yra tinkamai komunikuojama. Tyrimo metu pastebėta, kad darbdaviai dažnai nekalba apie, atrodo, savaime suprantamus, tačiau darbuotojams labai svarbius darbo aspektus. Komunikuojant darbdaviams siūloma daugiau dėmesio skirti darbo vietos ir grafiko lankstumui, karjeros galimybėms, galimybėms mokytis iš talentingų kolegų įvairiose šalyse, taip pat puoselėti atvirą, ramią ir smagią darbo aplinką bei apie ją pasakoti kandidatams. Taip pat kalbant apie save ar konkrečią darbo vietą, akcentuoti darbuotojams suteikiamą galimybę daryti įtaką ar pokytį.
Pasak tyrimo autorių, tinkamai sudėliotas naudų paketas ir gerai aprašytas darbdavio pasiūlymas ne tik didina darbdavio patrauklumą kandidatų akyse, bet ir gali padėti įmonėms sutaupyti. Tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma lietuvių sutiktų gauti net iki 30 proc. mažesnį atlyginimą su sąlyga, kad kartu jiems bus užtikrintos svarbiausios naudos.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad svarbiausių naudų sąraše yra ne tik lengvai apčiuopiamos naudos, tokios kaip hibridinis darbas ar sveikatos draudimas. Ne maža dalis kandidatams svarbių naudų susijusios su įmonės kultūra, socialiniais, lyderystės, darbuotojų įgalinimo aspektais. Pastaruosius įgyvendinti įmonėms užtrunka ilgiau, tačiau, kaip matyti iš rezultatų, verta.“ – teigė R. Lapinskienė.
Įdomu tai, kad skirtingi kandidatai vienas darbdavių naudas vertina vienodai, o kai kurias – skirtingai. Pavyzdžiui, darbo ir poilsio pusiausvyra svarbi visiems nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų ar šeiminės padėties, tačiau hibridinis darbas itin svarbus 21–29 metų darbuotojams, tuo metu lankstus darbo grafikas svarbesnis vadovams, o nuotolinis darbas – nesantiems vadovais darbuotojams.
„Galimybė daryti įtaką ar pokyti svarbi visiems darbuotojams kaip ir sveikatos draudimas ir nuo rezultatų priklausantys darbo užmokesčio priedai, nors sveikatos draudimą daugiau renkasi moterys nei vyrai, o nuo rezultatų priklausantys darbo užmokesčio priedai šiek tiek aktualesni vyrams.“ – pažymėjo J. Bogušas.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad jauniausi darbuotojai (21–29 metų) nevertina komandos formavimo renginių, be to, jiems, lyginant su kitais, svarbiausias komandinis požiūris ir biuras miesto centre. Kalbant apie vyresnius darbuotojus matoma tendencija, kad su amžiumi mokymosi galimybių svarba drastiškai mažėja, tačiau didėja darbuotojų noras mokytis iš talentingų kolegų įvairiose šalyse ir atrasti save naujose srityse. Karjeros galimybės svarbiausios jauniausiems darbuotojams ir jų svarba mažėja didėjant darbuotojų amžiui, taip pat namų ūkyje atsirandant vaikų.
„Šis tyrimas atskleidžia, į ką turėtų atkreipti dėmesį įmonės, sudarinėdamos darbdavio vertės pasiūlymą (EVP) bei ką turėtų akcentuoti darbdavio įvaizdžio kampanijose. Nors šiandien įprasta darbuotojus vilioti papildomais laisvadieniais ar akcentuoti smagias veiklas, tokias kaip darbostogos, tyrimas rodo, kad darbuotojams didesnę reikšmę turi karjeros galimybės ar lankstumas. Šis, adaptyvios jungtinės analizės metodu paremtas ir analizuojantis verčių balanso įtaką darbdavio patrauklumui, tyrimas yra vienas pirmųjų darbdavio įvaizdžio kontekste.“ – sakė tyrimą prižiūrėjusi ISM universiteto Verslo vadybos ir rinkodaros programos direktorė ir dėstytoja dr. Dominyka Venciūtė.
