Susitarimui skirti paskolą dar turi pritarti TVF valdyba.
Kad ir kaip uoliai stengdamasi vykdyti reformas, šalis ir vėl susidūrė su tokiais sunkumais, kaip krintantis valiutos kursas, slegiančios skolos ir aukšta infliacija. Pastarojo meto neramumai finansų rinkose išderino trečią didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką ir paskatino šalies prezidentą Mauricio'ų Macrį gegužės 8 d. paskelbti, kad šalis kreipsis į TVF pagalbos, kaip „prevencinės“ priemonės.
Pagal susitarimą su TVF, Argentina įsipareigojo įveikti dviženklę infliaciją.
Argentinos prezidento sprendimas prašyti TVV paramos sulaukė nemažos kritikos šalies viduje. TVF dažnai kaltinamas dėl 2001 m. ekonominės Argentinos griūties po to, kai atsisakė suteikti šaliai finansinę paramą.
Anksčiau M. Macris teigęs, kad „TVF finansavimas sustiprintų jo vykdomą augimo ir plėtros programą, ... padėtų išvengti krizių, analogiškų toms, kurias mums jau teko patirti per savo šalies istoriją“.
TVF vadovė Christine Lagarde pasveikino Argentinos vyriausybę pasiekus susitarimą.
„Kaip jau esame pabrėžę anksčiau, šio plano iniciatorė - Argentinos vyriausybė, siekianti sustiprinti ekonomiką visų argentiniečių labui, - sakė Ch. Lagarde. - Džiaugiuosi, kad galėsime prisidėti suteikdami paskolą, - ši finansinė parama palaikys rinkos pasitikėjimą, suteikdama vyriausybei laiko įveikti ilgalaikes pažeidžiamąsias vietas“.
Anot Argentinos finansų ministro Nicolo Dujovne'o, pagal paskolos suteikimo sąlygas infliacijos lygis šalyje 2019 metais turėtų siekti 17 proc., 2020 metais - 13 proc., o 2021 m. - 9 proc. Ministras taip pat išsakė įsitikinimą, kad šalies ekonomika toliau augs.
Gegužės 4 d. Argentinos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 40 proc. po to, kai per praėjusią savaitę peso vertė smarkiai krito.
Be silpno peso, argentiniečiai kenčia nuo dviženklės infliacijos, kuri pernai siekė 24,8 proc. Vyriausybė gegužės pradžioje sumažino savo fiskalinio deficito tikslinį rodiklį nuo 3,2 iki 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
