Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro surengtoje konferencijoje apskrities viršininkė Gema Umbrasienė sakė, jog turizmas yra rimtas verslas, prasidedantis pomėgiu, bet dažnai tik pomėgiu ir liekantis.
„O jei neturime įspūdingų kalnų ar krioklių, turizmas iš verslo tampa savotišku menu, kurį turime parodyti paryškindami tai, kas yra savito mūsų krašte. Turime gerinti savo regiono įvaizdį ir siekti, kad kiekvienas turistas, užsukęs į mūsų kraštą, gerai jaustųsi“, – sakė apskrities viršininkė.
Tai, jog turizmas dar neįleido šaknų į Pasvalio žemę, rodo faktas, kad rajone oficialiomis turizmo sodybomis yra įregistruotos tik dvi įmonės: „Pakelės namai“ ir Petro Šimkaus kaimo turizmo sodyba „Liepų paslaptis“. Turizmą plėtoja ir kavinė „19 kilometras“ bei reprezentaciniu vadinamas Balsių malūnas. Metus laiko gyvavo kaimo turizmo sodyba Deglėnų kaime, bet šiemet oficialiuose sąrašuose ji nefigūruoja. Neaišku dar, ar turizmą kaip verslą plėtos dar dvi sodybos Ąžuolpamūšės ir Margių kaimuose. Gali būti, kad šių sodybų šeimininkai nesiryš registruoti sodybų, o versis, priimdami poilsiauti tik pažįstamus ar draugus.
Jau trejus metus turizmo verslą plėtojantis sodybos „Liepų paslaptis“ šeimininkas Petras Šimkus neslėpė, jog pradėdamas turizmo verslą nesitikėjo susidurti su tokia gausybe problemų. Pašnekovas sakė, jog šimtus tūkstančių investicijų pareikalavęs verslas jam gyvam esant tikrai neatsipirks. Sodybos savininkas guodžiasi tik tuo, kad tai investicijos ne į savo gerovę, o į dviejų dukrų ateitį. Iš šio verslo P.Šimkus sakė tikrai neišgyventų, jį gelbsti pagrindinis verslas – ūkininkavimas. Ne tik sodybą steigiant, bet ir dabar jos šeimininkai, siekdami struktūrinių fondų paramos, susiduria su sunkiai įgyvendinamais dalykais. Daug rūpesčių kelia ir pernelyg griežti sanitarijos, higienos reikalavimai. „Įsivėliau stipriai į šį verslą, bet trauktis nebėra kur, dar netgi bandysime plėstis, kad lankytojams būtų sudarytos tikrai geros sąlygos“, – pasakojo P.Šimkus.
Padėka trims Pasvalio verslininkams
Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė minėjo, jog jau ketvirtus metus Panevėžio apskritis dalyvauja tarptautinėje turizmo parodoje organizuojamame įdomiausio turistinio maršruto konkurse. Jame puikiai yra pasirodžiusi Šilutės savivaldybė, pristačiusi „Paukščių ratą“ ir alytiškiai, pateikę maršrutą „Geležinkelio bėgiai“. Šiemet konkursui ketinama pateikti išskirtinį, visą apskritį jungiantį maršrutą nuo Panevėžio iki Biržų, į jį įjungiant Pasvalio smegduobių parką ir Žalsvąjį šaltinį.
„Pasaulinė turizmo organizacija numato naujas turizmo madas ir tendencijas. Daugiausia dėmesio skiriama vietos turizmui. Šią sritį užpildyti galimybių mes turime. Džiaugiuosi, kad apskrities rajonuose susiformavo entuziastinga turizmo centrų komanda ir, vykdant bendrus projektus, problemų nekyla. Tikrai esame turtingi – turime ką parodyti ir kuo sudominti, tad turizmo informacijos centrų pagrindinis tikslas yra prisivilioti ne tik vietinius, bet ir užsienio turistus“, – tikino direktorė D.Tankūnaitė.
Panevėžio apskrities viršininkės administracija šiemet pirmą kartą įsteigė nominacijas už turizmo verslo plėtrą, kulinarinio turto paveldo išsaugojimą, jaukios aplinkos kūrimą, baidarių sporto populiarinimą ir netgi už ketinimus geležinkeliu keliauti iki Joniškėlio. Jos įteiktos iniciatyviausiems apskrities rajonų verslininkams. Konferencijoje apskrities viršininkė G.Umbrasienė padėką už turizmo puoselėjimą išreiškė ir svečių registracijos bei atsiliepimų knygas įteikė ir trims mūsų rajono verslininkams: prie Latvijos pasienio, netoli Saločių įsikūrusių „Pakelės namų“ savininkui Vytautui Mikelėnui, prie pat „Via Baltica“ kelio Raubonių kaimo pakraštyje esančios kavinės „19 kilometras“ šeimininkui Valdemarui Juzėnui bei jau minėtam Petrui Šimkui.
Supažindino su išskirtiniais bruožais
Rokiškio rajono turizmo informacijos centro vadovė Danguolė Urbokienė pasakojo, jog vieniems Rokiškis asocijuojasi su sūriu, kuris eksportuojamas į 15 pasaulio šalių, kitiems šis miestas tėra tik tolimas, nepažįstamas kraštas Latvijos pasienyje. Bet, anot vadovės, Rokiškis vis daugiau sulaukia svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos. Rokiškio kraštas turtingas ežerų, kurių pagailėta Pasvaliui, čia klesti sūrio gamykla ir krovininių automobilių surinkimo cechas. Savus ir svečius pasitinka net 14 kaimo turizmo sodybų, 10 viešbučių, restoranų ir kavinių, modernus pramogų centras. Rokiškis garsėja jau 30 metų vykstančiais mėgėjų teatrų festivaliais, o krašto muziejaus turtingą ekspoziciją tarsi vainikuoja vienintelė Lietuvoje išsaugota originali XVIII–XIX amžiaus grafų drabužių kolekcija. Visas šio krašto unikalumas ir kultūrinio paveldo atgaivinimas konferencijos dalyviams buvo pademonstruotas parodytame filme apie Rokiškį.
Jei rokiškėnai didžiuojasi kultūriniu paveldu, pasvaliečiai turi dar unikalesnių reiškinių. Anot muziejininkės Gitos Rachmančiukienės, gamta mėgsta pusiausvyrą: kai vienur kažko pagaili, kitoje vietoje su kaupu atseikėja.
„Neturime smėlėto pajūrio, pušynų, kalnų ir ežerų, bet turim derlingas lygumas ir įdomų, truputį bauginantį, bet kartu ir egzotika dvelkiantį paslaptingą požeminį pasaulį“, – sakė muziejininkė, prieš „nuleisdama“ konferencijos dalyvius į Lietuvos gamtos paminklų sąrašą įrašyto Žalsvojo šaltinio gelmes.
Prieš 50 metų Pasvalyje, prie pat Lėvens upės, atsivėrė smegduobė. Jos dugnas pasiekė spūdinio vandens juostą, todėl šioje vietoje ištryško šaltinis, pramintas Žalsvuoju. Kas sekundę iš jo ištrykšta po kibirą vandens. Dėl to, kad vandens temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą yra 8 laipsnių temperatūros, Lėvens upė net šalčiausią žiemą neužšąla pusės kilometro ruože.
Ilgą laiką Žalsvasis šaltinis nebuvo tyrinėtas, nors tokie požeminiai urvai slepia daug įdomių ir mokslui vertingų faktų. Prieš dešimtmetį naras padarė pirmąsias šaltinio vidaus nuotraukas. Prieš du metus Lietuvos speleologai organizavo ekspediciją ir atliko kai kuriuos tyrimus, kurių metu nustatyta, kad pagrindinio šaltinio gylis siekia apie 8 metrus, bet vienas iš dviejų besišakojančių urvų siekia net 16 metrų gylį.
Pernai į Žalsvąjį šaltinį nėrę pasvalietis Ramūnas Stulga su trimis draugais narais ir vaizdo kameromis pirmą kartą šio šaltinio egzistavimo istorijoje užfiksavo labai įspūdingus vaizdus, kurie ir buvo parodyti konferencijos dalyviams. Narų nufilmuotoje medžiagoje matėsi šaltinio dugne nusėdę civilizacijos priemaišos – dviračio rėmai. Graudu darosi pamačius, kad kai kurie pasvaliečiai išdrįsta tokį unikalų gamtos paminklą teršti metalo atliekomis. Toks neatsakingas elgesys gali netgi sunaikinti Žalsvąjį šaltinį, nes narai pasakojo, jog šaltinio sienelės po vandeniu trupa nuo menkiausio prisilietimo ir bet koks tvirtesnis stuktelėjimas gali sukelti griūtį ir užversti trykštantį šaltinį.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai į Pasvalį atvežė teatralizuotą šio muziejaus edukacinių programų pristatymą. Pats kunigaikštis Radvila (muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius) buvo toks dosnus, kad konferencijos dalyviams leido išbandyti pinigų kalyklą ir nusikaldinti po sidabrinį pinigėlį. Biržiečiai, pasidabinę kunigaikščių apdarais, pasakojo apie senojo popieriaus gamybą, puodžių talentą. Ir pogrindinės mokyklos paslaptis atskleidė, o drąsiausiems ponams ir damoms pasiūlė pabandyti ant biržietiško senovinio popieriaus rašyti su žąsies plunksna. Anksčiau nemokšoms rykščių įkrėsdavo, ant žirnių klupdydavo, bet tądien biržiečiai tokių bausmių netaikė. Juolab kad senąjį raštą išbandžiusioms garbioms apskrities viešnioms sekėsi gana gerai.
