Pranešime spaudai rašoma, kad pataisomis siekiama iš trečiųjų asmenų periodiškai gauti kuo daugiau informacijos, kuria remiantis būtų galima operatyviai identifikuoti mokesčių nemokėjimo rizikas ir apmokestinti nedeklaruotas pajamas, tarp jų ir įgytas iš neteisėtos veiklos.
Taip pat finansų rinkų dalyviai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją.
Juridiniai asmenys privalės teikti informaciją apie fizinių asmenų piniginius įnašus, gautas sumas, apmokėtas juridinio asmens išlaidas, taip pat iš užsienio juridinių asmenų gautas paslaugas Lietuvoje, iš užsienio „išsinuomotus darbuotojus“.
Baigsis istorijos su netikrais skolos lapeliais
Fiziniai asmenys, VMI pareikalavus, privalės juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsti savo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius.
„To reikia norint kontroliuoti tokių šaltinių pagrįstumą ir neteisėto praturtėjimo atveju apriboti galimybes abejotinais įrodymais, pavyzdžiui, keleto metų senumo „paskolos“ rašteliais, grįsti neva gautas pajamas“, - rašoma pranešime spaudai.
Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad nustatomi gana dažni piktnaudžiavimo atvejai, kai nesąžiningi fiziniai asmenys bando nepagrįstą praturtėjimą pagrįsti akivaizdžiai fiktyviais dokumentais arba tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, kuriuos VMI privalo paneigti.
Kadangi teisės aktai iš esmės nenumato gyventojams prievolės saugoti su vykdomais sandoriais, gaunamomis pajamomis ir patiriamomis išlaidomis susijusių dokumentų, gyventojai, kontrolės veiksmų metu gavę VMI nurodymą pagrįsti pajamų šaltinius turtui įsigyti, pateikia paskolų iš fizinių asmenų raštelius, paaiškinimus, kad pajamos gautos iš neva vykdytos veiklos prieš daugelį metų ir pan.
Mokesčius galės tikrinti ir po senaties
Prieš pat įsiteisėjant senaties terminui patikslintos mokesčių deklaracijos nebeleis išvengti VMI patikrinimo. VMI galės tokią deklaraciją patikrinti ir pasibaigus senaties terminui. Šiuo metu tokiais atvejais VMI neturi pakankamai laiko, o vėliau – ir teisės patikrinti jos teisingumo, nes mokesčiams taikomas penkerių metų senaties terminas.
VMI duomenimis, pagal 2012 m. gruodžio mėn. pateiktas patikslintas 2007 m. pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas į biudžetą mokėtina suma sumažėjo 2,07 mln. Lt. Tačiau deklaracijas patikslinus paskutinėmis senaties termino dienomis, objektyviai nepakanka laiko jas patikrinti ir nustatyti galimai piktnaudžiaujant sumažintą mokėtiną mokestį.
Nori sustabdyti nepagrįstą bylinėjimąsi
Pasak pranešimo spaudai, teisme vykstant mokestiniam ginčui siūloma leisti VMI išieškoti 10 proc. ginčijamos mokesčių sumos. Tikimasi, kad ši priemonė sumažins nepagrįstai inicijuotų ginčų vien tam, kad būtų atidėtas mokesčių mokėjimas. Šiuo metu kreipusis į teismą dėl mokestinio ginčo bylinėjimosi laikotarpiu stabdomas mokesčių išieškojimas.
Tai, kad mokestiniai ginčai gana dažnai inicijuojami nepagrįstai, rodo VMI statistika: 2012 m. iš 258 skundų 136 pasiekė teismą, tačiau VMI Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laimėtos bylos 2012 m. sudarė 79 proc. Tačiau mokesčių išieškojimo pagal laimėtas bylas procentas gana žemas. Pavyzdžiui, 2013 metais LVAT laimėtas bylas yra išieškota apie 30 procentų mokestinių nepriemokų.
Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų pageidavimus ir siekiant taupyti apyvartines lėšas, gyventojų pajamų mokesčio permoka siūloma leisti įskaityti ne tik šį, bet ir kitus mokesčius. Šiuo metu susidaro situacija, kai mokesčių mokėtojas, nors ir yra sumokėjęs per daug gyventojų pajamų mokesčio, permokos negali panaudoti kitų mokesčių nepriemokai dengti, o privalo jas padengti savo apyvartinėmis lėšomis.
Taip pat VMI turėtų įgyti galimybę siųsti raginimus gyventojams susimokėti mokesčius, kurių jis nedeklaravo, tačiau VMI žino, kad nesumokėjo.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, siūlomi sprendimai yra būtini, norint sutvarkyti mokesčių administravimą.
„Šešėlinėje ekonomikoje yra įvairių schemų, kuriomis siekiama nuslėpti pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo, todėl, turėdami tikslą kuo didesnę „šešėlio“ dalį ištraukti į šviesą, neišvengsime ir griežtesnių priemonių“, − pranešime cituojamas finansų ministras.
Siūloma, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.
