Dar 13 proc. šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų įsigijus buitinės technikos, o trečdalis (33 proc.) lietuvių atskleidė, kad šiuo metu jų buityje nieko nestinga.
Pasak „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, šiemet 8 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad geresniam jų gyvenimui visiškai nieko netrūksta.
„Toks kritimas ypač ryškus mažesniuose šalies miestuose ir provincijoje. Pernai dar gerokai per trečdalį mažesnių miestų ir kaimo gyventojų teigė, kad geresnei jų buičiai nieko nestinga, o šiemet jau tik ketvirtadalis taip įvertino savo poreikius“, – sakė R. Norvilas.
Jo teigimu, tokią situaciją galima vertinti dvejopai – kaip prastėjančią situaciją provincijoje arba kaip augančius gyventojų lūkesčius.
„Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis kaimuose pernai mažėjo 1,9 proc., bet vis tiek išliko dvigubai didesnis nei miestuose, t. y. 14,2 proc., palyginti su 6,9 proc. Tad, viena vertus, apklausos rezultatai tik patvirtina prastoką situaciją regionuose. Kita vertus, gali būti ir taip, kad, gerėjant ekonominei situacijai, žmonių lūkesčiai dėl finansinės gerovės didėja“, – teigė R. Norvilas.
Apklausa taip pat parodė, kad praėjusiais metais didesniu prioritetu gyventojai laikė buitinę techniką, tuo tarpu šiemet daugiau žmonių kaip labiausiai buitį pagerinti galintį pirkinį įvardijo baldus.
Naujų baldų poreikis, palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo 2 proc., o buitinės technikos tokia pačia dalimi smuktelėjo.
„Pirkiniai, kurių labiausiai trūksta geresnei lietuvių buičiai, iš esmės atitinka tuos, kuriems gyventojai dažniausiai skolinasi.
Praėjusiais metais daugiau nei trečdalis lietuvių skolinosi siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, o 12 proc. – norėdami įsigyti ar atnaujinti savo būstą. Tai patvirtina, kad geresnės buities poreikius gyventojai yra linkę patenkinti imdami paskolas“, – sakė R. Norvilas.
Apklausos duomenimis, labiausiai būsto remonto geresniam gyvenimui ir buičiai reikėtų 50-59 metų amžiaus asmenims (47 proc.), moterims (39 proc.) ir bedarbiams (39 proc.). Automobilis dažniausiai laimingesnius padarytų moksleivius ir studentus (30 proc.), jaunimą iki 29 metų amžiaus (27 proc.) bei šiek tiek dažniau vyrus (18 proc.) nei moteris (15 proc.).
Teigusių, kad jų buičiai netrūksta nieko, – daugiausiai tarp šalies senjorų – 70 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų – (51 proc.) bei pensininkų (42 proc.). Be to, kiek dažniau taip teigė vyrai (35 proc.) nei moterys (31 proc.).
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta vasario mėnesį. Jos metu apklausti 1003 vyresni negu 18 metų šalies gyventojai.
