Naudoja revoliuciją sukėlusius apynius
„Dainininkui, grupei, kurie repetuoja garaže, svarbu patekti į didžiąją sceną, nes tai – įvertinimas. Namų aludariui, matyt, labai svarbu, kad jo sukurtą alų galėtų paragauti kuo daugiau žmonių“, – palygino Raudonų plytų alaus dirbtuvių iniciatorius Andrius Bagdzevičius, kuris taip pat yra ir aludaris.
Raudonų plytų alaus dirbtuvės įsikūrusios Klaipėdos „Švyturio“ alaus darykloje, todėl joje yra visos sąlygos gaminti alų.
Raudonų plytų alaus dirbtuvėje jau sukurtos kelios alaus rūšys, tačiau A. Jučas tapo pirmuoju namų aludariu, kurio sukurto alaus bus išvirta 15 tūkst. litrų.
Iki tol alų, kuris buvo platinamas ribotomis partijomis, kūrė profesionalai.
A. Jučas laimėjo Raudonų plytų alaus dirbtuvių skelbtą konkursą – pateikė alaus receptą, kurį speciali komisija pripažino geriausiu.
„Genialumas slypi paprastume. Rinkausi gaminti tokį alų, kurio salyklas būtų miežiai, šiek tiek kviečių ir karamelės, kad būtų saldumėlio. Esmė – amerikietiški apyniai „Cascade“. Jie sukėlė revoliuciją Amerikoje, todėl pamaniau, kad juos reikėtų išbandyti ir Lietuvoje. Šie apyniai alui ir suteikia kitokį skonį“, – dėstė alludaris A. Jučas.
Požiūrį pakeitė Belgijos vienuolių alus
Jo teigimu, Lietuvoje dar niekas nebandė išvirti alaus, kuriam būtų naudojami tik „Cascade“ apyniai. Jų į kai kurias alaus rūšis dedama, tačiau jie maišomi su kitais.
„Tai nėra pigi apynių rūšis, todėl jos daug ir nenaudojama. Aš pabandžiau išdrįsti pasiūlyti virti tokį alų, kuriame būtų naudojami tik „Cascade“ apyniai. Kodėl ne lietuviški? Lietuvoje nėra apynių pasiūlos, jų specialiai niekas neaugina. Be to, ir skonis visai kitoks, nes amerikietiški apyniai auga kitokiomis klimato sąlygomis, jie aromatingesni, turtingesnio skonio“, – vardijo A. Jučas.
Jis įdėmiai stebėjo, kaip Raudonų plytų alaus dirbtuvėse gaminamas jo sukurtas alus – malamas salyklas, verdama misa.
Šiuo metu alus jau brandinamas didžiulėse statinėse, o maždaug po mėnesio bus išpilstytas į 0,33 ir 0,75 litro talpos butelius ir pateks į rinką.
„Negaliu patikėti, kad tai vyksta. Negaliu pasakyti, kad pats esu labai jau didelis alaus vartotojas, aš – labiau degustuotojas. Aišku, kai buvau studentas, alų gerdavome, bet nežinodavome, kad yra tiek daug jo rūšių. Berods, 2008 metis teko lankytis Belgijoje. Tada paragavau vadinamojo vienuolių alaus ir pasikeitė mano mąstymas. Ėmiau domėtis, kaip verdamas alus, kokie procesai ir pasirodė, kad tai nėra labai sudėtinga“, – teigė A. Jučas.
Aludarystė – teisininko pomėgis
Jis namuose alų verda ant dujinės viryklės. „Užtenka vieno didelio puodo ir kelių klasikinių statinių, didelių investicijų tikrai nereikia. Labai mėgstu eksperimentuoti, aišku, nemažai litrų alaus teko išpilti į kanalizaciją, tačiau pavyko išvirti ir ne vieną gerą rūšį. Namų aludariai alaus pardavinėti negali, jį galime naudoti tik savo reikmėms. Todėl man tikrai didelis įvertinimas, kad mano sukurtas alus gaminamas Raudonų plytų alaus dirbtuvėse. Jo bus pagaminta 15 tūkst. litrų ir jo galės paragauti daugelis lietuvių“, – džiaugėsi A. Jučas.
Alytuje gyvenantis jaunas vyras yra įgijęs teisininko išsilavinimą, dirba savivaldybės įmonėje, dalyvauja politinėje veikloje, todėl alaus virimą vadina savo pomėgiu.
„Aišku, Dzūkijoje labiau verdamas ne alus, o kitoks gėrimas, bet yra ir eksliuzyvų“, – juokėsi A. Jučas.
Nors jo sukurtas alus jau po mėnesio bus pateiktas į rinką, kol kas jo pavadinimas dar nežinomas.
„Šiuo metu vyksta smegenų šturmas. Pavadinimas taip pat turi būti išskirtinis, o dar viena sąlyga, kad jis turi asocijuoti su jūra ir Klaipėda, nes tokie yra visi Raudonų plytų alaus dirbtuvėse išvirtų alų pavadinimai. Tikrai sunkus darbas pavadinime sujungti Klaipėdą, jūrą, Dzūkiją ir Ameriką, iš kurios atkeliavę apyniai ir yra vienas svarbiausių mano alaus ingredientų“, – neslėpė aludaris.
Jis pasidžiaugė, jog Lietuvoje aludarystės tradicijos pamažu vėl atgyja, nes prieš beveik 100 metų daugelyje namų ūkių buvo verdamas būtent alus, o ne vynas.
„Mes taip pat pastebime, kad lietuviams nebepakanka šviesaus, tamsaus ar kvietinio alaus. Jie ieško išskirtinių skonių, todėl ir buvo įkurtos Raudonų plytų alaus dirbtuvės, kuriose toks alus ir verdamas“, – teigė A. Bagdzevičius.
Šiose dirbtuvėse jau sukurtos septynios alaus rūšys. Visos jos – ypatingos ir skirtingos. Jų pavadinimai taip pat įsimintini, pavyzdžiui, „Ungurio kojos“, „Bocmano ūsai“, „Ryklio kavinukas“, „Išplautas krantas“.
A. Jučo sukurto alaus bus išvirta ribota partija – 15 tūkst. litrų. Kai visas kiekis bus parduotas, iš naujo šis alus nebus verdamas.
„Todėl pirmuosius buteliukus tikrai pasidėsiu į saugią vietą“, – juokėsi A. Jučas.
