Tarptautinis valiutos fondas ragina susiimti
Neprisikviesdama naujų bankų, Lietuva prieš kelerius metus išsikėlė tikslą tapti lydere finansinių technologijų sektoriuje.
„Lietuva tampa ir jau yra finansų centras Europos Sąjungoje. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos aptarnauja maždaug 25 milijonus Europos Sąjungos piliečių, tai yra maždaug dešimtadalis visų suaugusių piliečių visoje Europos Sąjungoje“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Tačiau Tarptautinis valiutos fondas siūlo susirūpinti dėl pinigų plovimo, esą vėl kyla pagrįsti įtarimai, kad per Lietuvos finansų įstaigas gali būti apeidinėjamos Rusijai įvestos sankcijos.
„Prekė neva vyksta į tas trečiąsias šalis, bet yra įtarimai, kad prekės lieka Rusijoje ar Baltarusijoje“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.
Įvedus sankcijas Rusijai, tiesioginių atsiskaitymų su Rusija ar Baltarusija – nebeliko, tačiau smarkiai išaugo per Lietuvą vykdomi atsiskaitymai su bendradarbiavimo su rusais nenutraukusiomis Centrinės Azijos šalimis – Sakartvelu, Azerbaidžanu, Kirgizija, Armėnija. Anot Tarptautinio valiutos fondo, šiuos per Lietuvą vykdomus mokėjimus pagrįsti sunku.
„Santykinai, galima tai sieti su galimu sankcijų apėjimu. Mes tuo pačiu klausimu esame kreipęsi į valstybės institucijas“, – teigė Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankai kone kasdien praneša pareigūnams apie įtartinus sandorius. Pasak A. Valeikos, šiuo metu dėl to vykdomi ir ikiteisminiai tyrimai. Pastebima, jog sparčiai auga finansiniai atsiskaitymai tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Ši valstybė – viena pagrindinių, į kurias rusų turtuoliai bėga patys ir perkelia savo turtus. Anot Lietuvos banko, netikėtai išaugę mokėjimai į Centrinę Aziją sudaro nedidelę dalį pervedimų, kurie vykdavo tarp Lietuvos ir Rusijos.
„Tai – pozityvi tendencija. Tai reiškia, kad tas srautas nebuvo tiesiog perkeltas“, – teigė S. Krėpšta.
Per Lietuvą, dėl geografinės padėties, į Rytus vežama iš visos Europos Sąjungos, tad Lietuva sugriežtino patikras. Tūkstančiai krovinių – nepraleidžiami.
„Kol kas tokių ryškesnių pokyčių dar nematome. Vis dar tiek srautai vyksta, bet, turbūt, reikia laiko, kad pasitvarkyti šituos dalykus“, – teigė E. Čipkutė.
Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga griežtintų Rusijai įvestų sankcijų kontrolę. Ne viešai politikai kalba, kad toliau nuo Rusijos esančios šalys – tam priešinasi ir toliau nori per Lietuvą vežti tiek į Rusiją, tiek į visą Centrinę Aziją.
Kriptovaliutos – dar vienas rūpestis
Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai siūlo susirūpinti ir dėl kriptovaliutų.
„Lietuvoje jau veikia maždaug 500 kripto bendrovių ir tai yra antras didžiausias skaičius, mūsų žiniomis, Europos Sąjungoje. Jeigu skaičiuotume vienam gyventojui, tai, turbūt, lyderiautume“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys S. Krėpšta.
Problema kritpovaliutas vadina ir Lietuvos bankas, ir FNTT.
„Sukurta taip, kad būtų anonimiškumas, o tas anonimiškumas leidžia ir nesąžiningiems nusikaltėliams slėpti, plauti pinigus, vykdyti nusikalstamas veikas. Yra tam tikrų iššūkių. Mūsų įsitikinimu, reikalingi griežtesni veiksmai“, – teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas A. Valeika.
Tik neaišku, kas tų veiksmų turėtų imtis.
„Lietuvos bankas neprižiūri kripto sektoriaus. Už tai yra atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba“, – teigė S. Krėpšta.
Tarnyba ketina tartis su kripto įmones registruojančiu registrų centru. Teigiama, kad virtualių valiutų kontrolė Lietuvoje iš esmės griežtės įsigaliojus europiniams reglamentams. Tiesa, tai neįvyks greitai.
„Visa tai sutvarkys europinis reglamentas. Nuo 2024 metų gruodžio 30-tos dienos ateina bendras Europos Sąjungai reglamentavimas ir viską jis sudėlios į stalčiukus“, – teigė A. Valeika.
Apskritai, kodėl Lietuva tapo kriptovaliutų įmonių centru, atsako Tarptautinio valiutos fondo pastabos – Lietuvoje beveik nekontroliuojama kas ir kokiu tikslu įregistruoja kripto įmonę. Dažniausiai, užtenka tiesiog turėti pinigų registracijai.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
