ECB anksčiau šį mėnesį dešimtą kartą iš eilės padidino palūkanų normas, kurios pakilo dar 25 baziniais punktais. Tačiau analitikai mano, kad dabar bankas gali pristabdyti savo palūkanų didinimo kampaniją.
ECB, JAV Federalinis rezervų bankas (FED) ir kiti centriniai bankai yra dramatiškai padidinę palūkanų normas, kad galėtų suvaldyti infliaciją, kurios augimą pakurstė Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą.
Prancūzijos centrinio banko vadovas F. V. de Galhau nurodė, kad pinigų politikos formuotojai „dabar užtikrinčiau žino, kad einame teisingu keliu“ link tikslo iki 2025 m. grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį. „Šiuo metu manome, kad mūsų pagrindinės ECB palūkanų normos yra pasiekusios lygį, kuris, palaikomas pakankamai ilgą laiko tarpą, padės laiku grąžinti infliaciją į mūsų tikslą“, – sakė F. V. de Galhau.
ECB Valdančiosios tarybos narys tvirtino, kad Frankfurte įsikūrusi institucija dabar gali dėti pastangas, kad euro zonoje užtikrintų vadinamąjį „minkštą nusileidimą“ – ekonomikos sulėtėjimą, neįsmukdant jos į recesiją.
„Persistengimo rizika turi būti subalansuota su pavojumi padaryti per mažai“, – iš anksto parengtuose komentaruose prieš centrinių bankų konferenciją Paryžiuje teigė F. V. de Galhau.
„Mano galva, šios rizikos šiuo metu bent jau yra simetriškos“, – pridūrė Prancūzijos centrinio banko vadovas ir stojo ginti „kantrybės ir atkaklumo“ požiūrio.
Jis taip pat teigė, kad kol kas nėra būtinybės vėl kelti ECB palūkanų normas, tačiau prireikus jos galėtų būti padidintos. „Tai yra valdoma rizika, nes visada galime padaryti daugiau, jei ji materializuotųsi, – dėstė F. V. de Galhau. – Tačiau rizikuojant padaryti per daug, užfiksavus ekonomikos įsmukimą į recesiją ir smarkų infliacijos sulėtėjimą, turėtume skubiai keisti kursą.“
Prancūzijos centrinio banko vadovas akcentavo, kad priimdamas sprendimus ECB turėtų ir toliau atsižvelgti į ekonominius duomenis ir stebėti dabartinį naftos kainų šuolį. F. V. de Galhau kartu perspėjo dėl skuboto pinigų politikos švelninimo.
