aA
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje auga, bet daliai gyventojų gyvenimas kol kas nė kiek negerėja.
Tarp turtingųjų ir vargšų Lietuvoje veriasi bedugnė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Statistikos departamento duomenimis, mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 700,9 ir buvo daugiau nei 5 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai.

Tačiau DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad šį prieaugį jaučia tik dalis žmonių, nes tokie rodikliai kaip didėjanti naudotų prekių prekybos apyvarta rodo, kad socialinė atskirtis Lietuvoje didėja. Pasak jos, šiuo metu nuo 2006 metų atotrūkis tarp uždirbančių daugiausiai ir mažiausiai yra pats didžiausias.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sutiko, kad ekonomikos prieaugis visų žmonių dar nepasiekė, tačiau pabrėžė, jog tai jau visai greitai turėtų įvykti.

Perka drabužius

Statistikos departamentas paskelbė, kad rugsėjį mažmeninė prekyba buvo 5,9 proc. didesnė nei pernai. Labiausiai didėjo prekyba maisto, gėrimų ir tabako produktais (17 proc.) Taip pat augo prekyba informacijos ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekėmis, laikrodžiais, juvelyriniais dirbiniais bei kitomis naujomis prekėmis specializuotuose parduotuvėse.

Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip pastebėjo J. Rojaka, įdomu tai, kad 10 proc. augo prekyba naudotais daiktais. Ji teigė, kad pastaruoju metu didėja ir nuotaikų skirtumai atskirose pajamų dydžio grupėse.

„Matosi, kad labai smarkiai paplatėjo atotrūkis tarp skurdžiausio sluoksnio ir žmonių, uždirbančių daugiausiai. Nuo 2006 metų tas atotrūkis yra pats didžiausias“, – DELFI sakė ji.

Ekonomistė teigė, kad nelygybės didėjimą Lietuvoje rodo ir Pasaulio banko bei „Human Development Report“ tyrimai, nors jų duomenis ir šiek tiek senesni.

„Mažiausias atotrūkis buvo per krizę, t. y. kai visiems buvo labai blogai, o dabar, kai situacija po truputį stabilizuojasi, atotrūkis platėja. Skirtumas ryškėja, nes mažiausiai uždirbančiųjų padėtis praktiškai negerėja“, – kalbėjo J. Rojaka.

Vertindamas naudotų daiktų prekybos rodiklį Ž. Mauricas buvo atsargesnis. „Gali būti, kad rūbų pardavimai apskritai auga, o tai reikštų kitokią tendenciją – kad žmonės pinigus jau leidžia ne tik maistui ar būsto išlaikymui, bet yra linkę daugiau išleisti ir atsinaujinti savo aprangą“, – sakė jis.

Tačiau jis pritarė, kad tik vis dar tik dalies gyventojų pajamos auga. Daugiausiai padidėjo specialistų, kurių ekonomikoje trūksta, atlyginimai, kai pensijos praktiškai nekito.

„Jei kalbame apie pensininkus, kurie daugiau išleidžia dėvėtiems drabužiams, tai galima traktuoti, kaip didėjančią socialinę atskirtį. Tačiau taip dažniausiai ir būna po kiekvieno ekonominio sukrėtimo. Iš pradžių pajamos pradeda augti labai netolygiai“, – sakė Ž. Mauricas.

Uždavinys Vyriausybei

„Nordea“ ekonomistas teigė, kad tokioje ekonominėje aplinkoje Vyriausybės uždavinys yra užtikrinti, kad pajamos augtų tolygiau ir socialinė atskirtis nedidėtų per stipriai.

Šiam tikslui labai tinka neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas (NPD). Taip pat ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Šie sprendimai padėtų stabdyti ir darbingo amžiaus žmonių emigraciją. Lietuvai labai svarbu didinti dirbančių žmonių pajamas, nes lyginant su BVP jos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Tik Graikijoje bei Lenkijoje jos yra mažesnės“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

J. Rojaka sutiko, kad reikia kelti NPD, bet dėl didesnės MMA buvo skeptiška.

„MMA įtaka yra maža, nes po mokesčių į jį gaunančių sąskaitą nukrenta labai nedaug“, – sakė ji.

Ji minėjo ir tai, kad šie įrankiai socialinės atskirties į kitą pusę nepakreiptų. Ekonomistė paaiškino, kad tokiu būdu galima kovoti su pasekmėmis, tačiau jie neužtikrins ilgalaikio pajamų subalansavimo. Tam reiktų mažesnių mokesčių ir spartaus, bet subalansuoto ekonominio augimo.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad dėl Lietuvoje galiojančių didelių darbo mokesčių nukenčia tiek darbuotojai (nes dalį gauna vokelyje arba apskritai negauna, nes darbdaviui neapsimoka tokią didelę naštą mokėti), tiek pensininkai bei viešojo sektoriaus darbuotojai (nes kai darbo užmokestis mažas, tada surenkama mažai pajamų į biudžetą ir nėra ko paskirstyti).

„Tai toks užburtas ratas. Atrodytų ekonomika auga, bet prieaugis iki visų žmonių neateina. Tačiau jau artėjame prie pozityvesnio laikotarpio, kai dėl augančių atlyginimų pinigų srautas turėtų pasiekti ir tuos, kurie gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Darbo kodekso pakeitimai: naujovės dirbantiems statybose ir užsienio verslui dėl komandiruočių

Vyriausybė pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos ne tik komandiruoti, bet ir vietos...

Skaistė: investicinė sąskaita galėtų tapti teisingesne taupymo bei investavimo platforma (2)

Šiandien vykusiame antrajame tematiniame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime...

Europos Komisija gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

Lietuvoje įsibėgėjant vakcinavimui nuo koronaviruso. Europos Komisija ( EK ) nuo 2,2 iki 2,9...

Vyriausybė nepritarė siūlymui lengvinti paramos gavimo sąlygas socialinėms įmonėms

Vyriausybė nusprendė pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai, siūlančiai...

Įkliuvo nelegalus mėsos gamintojas: gaminiai buvo laikomi nešvariose patalpose (7)

Pastaruoju metu maisto prekybai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose aktyviai augant,...

Top naujienos

Šimonytė – apie karantino laisvinimus: gali atsirasti vietos nebent mažiems pokyčiams Primena: namų ūkių bendravimo draudimas išlieka (143)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje...

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasipiktino: mums uždrausta gedėti mirusios kolegės (321)

Iš gyvenimo pasitraukusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos darbovietėje jos kolegoms...

Skandalas Kalėjimų departamente: nuo pareigų nušalinta Imuniteto skyriaus vadovė (19)

Kalėjimų departamente – dar vienas skandalas: nuo pareigų laikinai nušalinta Imuniteto...

Nuo ateinančių mokslo metų mokyklose – hibridinės klasės ir kiti pokyčiai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ( ŠMSM ) iš Vyriausybės rezervo skirta 9,8 mln. eurų...

Situacija Indijoje vis kraupesnė: upėje – dešimtys COVID-19 aukų kūnų

Gegužės 10 d. Gangos upės pakrantėje buvo pastebėta dešimtys, kaip įtariama, COVID-19...

Šalyje tikrinama gyventojų perspėjimo sistema (31)

Trečiadienį Lietuvoje tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Antanas Guoga skiriasi su žmona (157)

Verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Guoga ir jo sutuoktinė Aistė Guogienė nusprendė...

Šimonytė: laisvesnio karantino sąraše iki mokslo metų pabaigos gali nelikti nė vienos savivaldybės kas keistųsi po gegužės 24 dienos (62)

Sąraše savivaldybių, kuriose gali būti taikomi šiek tiek švelnesni karantino reikalavimai, nuo...

Po šaudynių mokykloje sukrėsta visa Rusija: skelbiama, kad mokytoja užstojo vaikus nuo šaulio (251)

Prie mokyklos Rusijoje, kur užpuolikas nušovė devynis žmones, trečiadienį – oficialiai...

Darbo kodekso pakeitimai: naujovės dirbantiems statybose ir užsienio verslui dėl komandiruočių

Vyriausybė pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos ne tik komandiruoti, bet ir vietos...