Maisto prekių ir gėrimų tiekėjai kelia klausimą dėl galimai neproporcingų ir nepagrįstų baudų, kurias jiems skiria prekybos tinklai už sutarčių pažeidimus. Tiekėjai nurodė gaunantys baudas, nes ne visuomet gali tinkamai įvykdyti esą vienašališkai pateikiamus užsakymus.
Atlikusi stebėseną Konkurencijos taryba jau yra pasiūliusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildyti įstatymą ir draudžiamų nesąžiningų veiksmų sąrašą.
Ministerija: problema mažėjanti
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė teigė, kad problema jau iš esmės „sprendžiasi savaime‟, prekybos tinklai rodo iniciatyvą ir įstatymo šiuo metu keisti neplanuojama.
„Išsiaiškinome, kad jau šuo metu prekybininkai linkę patys imtis gerosios praktikos prekių tiekėjų atžvilgiu‟, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė I. Valeškaitė.
Pasak jos, prekybos tinklų skirtos baudos tesudaro 0,08 proc. nuo tiekėjų patiektų prekių kainos.
„Baudų taikymo apimtis yra nedidelė ir problema mažėja (…) Baudos už prekių tiekimo pavėlavimą yra reliktas ir atgyvena ir esmingai problema sprendžiasi pati savaime. Ministerijoje nesvarstome keisti įstatymo dėl pagrindinės priežasties, kad jis buvo keistas jau prieš metus‟, – sakė viceministrė.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius sako, kad ministerija ignoruoja gamintojus. Jis prašo Seimo narių įrašyti draudimą į įstatymą, nors ir matoma teigiamų poslinkių prekybos tinklų praktikose. Pasak jo, nepriimtina būtų ne 1 euro bauda.
„Stebina mane Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija – ji jokiu būdu nenori mums padėti. 4 mln. eurų baudų esą yra menkniekis. Šitas požiūris mums visiškai nepriimtinas. Todėl šis klausimas atsidūrė komitete, nes ministerija atmetinėja mūsų prašymus ir ignoruoja net Konkurencijos tarybos tyrimą, kuris yra išsamus‟, – sako E. Mackevičius.
Anot jo, iš tiesų girdėti iniciatyvų apie baudų netaikymą, bet to nepakanka. Jis pripažino, kad „Maxima‟ netaiko baudų, su „Norfa‟ santykiai šiuo klausimu yra „į gerąją pusę‟.
„Prašome komiteto, kad tai būtų įstatymiškai sureguliuota‟, – sakė E. Mackevičius.
Gamintojai ir tiekėjai: įstatymas nepakenktų
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad vis dar yra prekybos tinklų, kurie taiko baudas.
„Taip, keli tinklai pradėjo netaikyti baudų, bet yra visas būrys tinklų, kurie sėkmingai jas taiko. Ir tas pasakymas, kad 0,08 proc. nuo tiekimo prekių apyvartos yra nedidelė suma, – na, prekybos tinklams nedidelė suma, o tiekėjui, kuris turi 2–3 proc. pelningumo, yra labai reikšmingos sumos. Iki 2024 metų atidėti įstatymo priėmimą ar pakeitimą yra neteisinga ir nekorektiška‟, – sako G. Kauzonas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė sakė, kad reikia draudimą taikyti baudas įtraukti į įstatymą.
„Prieš kelias minutes gavau žinutę, kad vienas didelis prekybos tinklas pritaikė 100 proc. dydžio baudą nuo nepristatyto kiekio. Praktiškai visi prekybos tinklai taikė baudas, išskyrus vienintelę „Maximą‟.
Mums svarbu, kad baudos nebūtų taikomos, – ne todėl, kad nenorime bendradarbiauti, tiesiog kartais kiekiai būna labai dideli ir vienu metu užgula gamybininkus visi prekybos taškai ir gamybininkai negali to padaryti. Mums svarbu, kad įstatymas atsirastų. Kam neaktualus jis, tam nebus aktualus, o kitus gal sudrausmins‟, – sakė D. Ruščiauskienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Tomas Garuolis teigia, kad joks memorandumas šiuo klausimu negali būti svarstomas kaip alternatyva.
„Konfederacija dar gegužės mėnesį kreipėmės į ministeriją dėl šios problemos, būtina numatyti, kad būtų draudžiama taikyti baudas, jeigu dėl prekių kiekio nesusitarta raštu ar kitomis priemonėmis. (…) Argumentas, kad tiekėjams taikomų baudų mastas sumažėjęs, tik patvirtina, kad reguliavimas būtinas. Nes sumažėjimas vyksta diskusijos fone‟, – sako T. Garuolis.
Vainienė: tinklai gyvena ne iš baudų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė tikina, kad problema yra pastebimai sumažėjusi ir jeigu Konkurencijos taryba dabar atliktų stebėseną, tai būtų akivaizdu.
„Egidijaus paminėti skaičiai 4 mln. eurų dėl baudų dydžio yra už 2018–2019 metus taikytos baudos. Po to buvo daug mūsų susitikimų ir įmonės priėmė sprendimus kiekviena savo viduje. „Maximą‟ ir patys minėjote, tik pakartosiu, kad netaiko baudų už vėlavimą. Antras pagal dydį tinklas („Iki‟ – red.) irgi raštu patvirtino, kad nuo rugpjūčio netaiko baudų už vėlavimą‟, – sakė R. Vainienė.
Pasak jos, su „Lidl“ problemų niekada nėra kilę, tą pripažįsta esą ir patys tiekėjai, o „Rimi‟ yra „procese, mato, kas vyksta rinkoje, mato, ką daro konkurentai‟ ir irgi juda sprendimo priėmimo keliu.
„Negaliu sakyti, kaip yra dėl „Norfos‟, bet jūs pasakėte „ačiū‟, tai... Summa summarum, čia paminėjo G. Kauzonas, kad yra daugybė tinklų, kurie taiko tas baudas, tai kas tie kiti? Matome, kad problema labai susitraukusi‟, – sako R. Vainienė.
Asociacijos vadovės teigimu, surinkti atnaujinti duomenys nuo pernai vidurio iki šių metų birželio 30 dienos rodo, kad net ir tie minėti 0,08 proc. dabar jau neatitiktų tikrovės.
„Pamatytų dar kitokį vaizdą, ne 0,08 proc., o dar mažiau, nes šis skaičius buvo dar su „Iki‟ (taikomomis baudomis – red.)‟, – sakė R. Vainienė.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė teigia, kad iš tiesų sveikintina, jog situacija gerėja, tačiau problema išlieka ir nėra garantijų, kad neatsinaujins.
„Problema išlieka, gal ne visa apimtimi, bet ji yra. Mūsų vertinimu tam, kad galėtume užtikrinti ilgalaikę tiekėjų interesų apsaugą, reikalingas įstatyminis reguliavimas. Memorandumas nėra teisinis dokumentas, kuris sukelia teisines pasekmes, jį pasirašys nebūtinai visi prekybos tinklai‟, – sakė I. Urmonaitė.
Komitetas – už įstatymo pakeitimus
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad įstatymo pakeitimai gali būti priimti, komitetas siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai juos parengti.
„Siekiame ramybės, žmonės nenori gyventi nuolatiniame strese (…). Pasiūlytume Ekonomikos ir inovacijų ministerijai neatidėliojant organizuoti pasitarimą su Konkurencijos taryba bei maisto pramonininkais (…) pateikti Seimui įstatymo projektą, kuriame būtų sureguliuotas didžiųjų prekybos tinklų baudų tiekėjams taikymas.
Ponia Rūta, sutikime, kad tas įstatymas negalios tiems tinklams, kurie ir dabar elgiasi taip, kaip elgiasi (tai yra, netaiko baudų – red.)‟, – sakė V. Pranckietis, kreipdamasis į prekybininkų atstovę R. Vainienę.
Primename, kad Konkurencijos taryba pernai birželį pasiūlė numatyti, jog prekybos įmonėms būtų draudžiama iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Atlikusi stebėseną taryba pasiūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai atitinkamomis nuostatomis papildyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą ir draudžiamų nesąžiningų veiksmų sąrašą.
Konkurencijos tarybos ekspertai ištyrė iš 5 prekybos tinklų ir 261 tiekėjo gautą informaciją ir nustatė, kad paprastai sutartyse tiekėjams numatyta pareiga pristatyti prekybos tinklo užsakytas prekes, bet jų kiekis nėra derinamas su tiekėjais. Pastarieji tikslų prekių kiekį sužino tik gavę užsakymą, kuris atsiunčiamas likus kelioms dienoms ar net tą pačią dieną iki jo įvykdymo.
Tokia tvarka, anot tarybos, lemia, jog prekybos tinklas gali skirti tiekėjams sutartyje numatytą baudą (ši gali siekti iki 100 proc. nepristatytų užsakytų prekių sumos) už viso ar dalies prekių kiekio nepristatymą ar pavėluotą pristatymą, tokiu būdu perkeldamas dalį savo veiklos rizikos tiekėjams. Iš apklaustų tiekėjų 66 proc. nurodė turėję mokėti prekybininkams baudas.
Konkurencijos taryba apie savo išvadas bei siūlymus informavo ir Seimo Kaimo reikalų komitetą.
Praėjus kelioms dienoms po Konkurencijos tarybos pranešimo, prekybos tinklas „Maxima‟ paskelbė, kad „stiprina pasitikėjimu grįstą partnerystę su šalies tiekėjais‟. Tinklas pranešė, jog bendradarbiavimo su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais sutartyse nebeliks teisinių nuostatų dėl baudų už prekių pristatymo vėlavimą.
