Vilniuje viešinčių Taivano bendrovių vadovų teigimu, partnerystė su Lietuvos akademinėmis institucijomis ir vietinėmis sektoriaus įmonėmis jau plėtojama.

Į ketvirtadienį ir penktadienį vykstančią gyvybės mokslų parodą „Life Science Baltics“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimu, atvyko 10 žinomiausių Taivano bioinžinerijos ir medicinos įmonių, atidarytas jų paviljonas. Jame pristatomi išmanieji sveikatos priežiūros produktai.

Taivanas skatina biotechnologijų ir farmacijos pramonės plėtrą, remia tarptautinių rinkų paieškas. Viliamasi, jog Taivano dalyvavimas parodoje Vilniuje stiprins dvišalius ryšius gyvybės mokslų srityje.

„4 iš 10 įmonių Lietuvoje jau dvi savaites, jos čia ieškojo partnerių, nemažai pažengė į priekį diskusijose su vietinėmis sektoriaus įmonėmis. Jos gali padėti viena kitai kurti aukštos pridėtinės vertės komponentus“, – žurnalistams „Life Science Baltics“ renginyje sakė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas.

„Taivanas, kaip ir Lietuva, yra maža šalis, todėl specializuojamės labai aukštos pridėtinės vertės komponentų gamyboje. Juos galime gaminti su Lietuvos įmonių pagalba. Jūs turite prieigą prie bendros Europos rinkos“, – sakė jis.

Parodoje viešėjo medicininius dirbtinio intelekto įrenginius kuriančios įmonės „Singular Wings“ generalinis direktorius Davidas Lee. Jis Eltai teigė, kad įmonės gaminamas įtaisas, pasitelkdamas dirbtinį intelektą, identifikuoja lėtines, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat gali būti naudojamas diabeto gydymui vietoje gliukozės jutiklių.

Taivano verslo atstovas Lietuvoje rugpjūtį įregistravo uždarąją akcinę bendrovę „Cardio IT“, kuri kartu su vietiniais partneriais vykdys tyrimus ir ieškos naujų rinkų.

Anot D. Lee, su Lietuvos verslu jau kalbama ir apie „Singular Wings“ įrenginių gamybą. Įmonė esą taip pat jau pradėjo bendradarbiavimą su Kauno technologijos universitetu, Santaros klinikomis.

„Samdysiu vietinius žmones, turėsiu iš vietinių sudarytą komandą, kuri padės man išplėtoti produkto algoritmą, programėlę, kuria įrenginį būtų galima valdyti išmaniuoju telefonu“, – Eltai teigė D. Lee.

Pasak jo, Lietuva galėtų būti „vartai į ES rinką“.

„ES yra didelė šeima, tai didžiulė rinka. Ar turėčiau rinktis Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją ar Prancūziją pirmajam biurui Europoje? Ne, tai būtų per brangu, o žmonės ten yra tingūs. Lietuvoje žmonės sunkiai dirba, čia netrūksta itin aukštos kvalifikacijos talentų. Jie nėra pigūs, atlyginimai kyla. Tačiau vis tiek tai yra puikus pasirinkimas man, lyginant su Vakarų Europos šalimis“, – kalbėjo D. Lee.

Jis pridūrė, jog sprendimą pradėti veiklą Lietuvoje lėmė panaši abiejų šalių geopolitinė padėtis, tai jog jos yra artimos ideologiškai, „vadovaujasi tomis pačiomis teisės viršenybės ir demokratijos vertybėmis“.

Į Lietuvą atvykusio sintetinės biologijos įmonės „Trade Wind Biotech“ generalinio direktoriaus Lanco Chango teigimu, Lietuvoje planuojama plėsti verslą, bendradarbiauti su cukraus ir alaus pramone.

Bendrovė parduoda natūralų antioksidantą astaksantiną, skirtą pakeisti taršų lašišų pašarą. Jam gaminti būtų naudojamos cukraus ar alaus gamybos metu išsiskyrusios atliekos.

Pasak L. Chango, jau užmegzta partnerystė su cukraus įmone Kaune, produkciją planuojama parduoti žuvų augintojams Norvegijoje.

„Lietuvos padėtis tokiam verslui yra itin palanki, čia yra cukraus, alaus pramonė, taigi Lietuva turi potencialo tapti tokio gaminio gamintoja. Esame nusiteikę pradėti savo veiklą čia, įkurti bendrovę ir pradėti šio produkto gamybą“, – žurnalistams sakė L. Changas, taip pat Lietuvą pavadinęs „vartais į Europos rinkas“.

„Mūsų didžiausios rinkos yra Europoje, Lietuva yra vartai į jas“, – sakė Taivano įmonės vadovas. Jis pridūrė, kad įmonė planuoja bendradarbiavimą su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, viena bendrovė Lietuvoje prekiaus „Trade Wind Biotech“ gaminamais probiotikų produktais.

Tuo metu parodoje taip pat dalyvaujantis „FREE Bionics Taiwan“ vadovas Chengas-Hua Wu Eltai teigė, kad Lietuvoje ieško partnerių, kuriems galėtų pasiūlyti įmonės gaminamas egzoskeleto technologijas, skirtas padėti neįgaliesiems ar galūnių netekusiems žmonėms judėti, taip pat reabilitacijai po traumų.

C. Wu teigimu, egzoskeletų pasiūla yra nedidelė, technologija yra labai brangi ir prieinama ne visiems pacientams. Taivano verslininkas tikisi, kad pasiekus susitarimą su vietiniu verslu arba vyriausybe, daugiau pacientų galėtų pasinaudoti egzoskeletais už prieinamą kainą.

„Kol kas pasaulyje tokia technologija yra labai brangi, ligoninės gali įpirkti vieną ar du tokius įrenginius ir galbūt turi labiau apmokestinti pacientus. Tad daug pacientų tokia technologija pasinaudoti negali. (...)

Daugelis jų taip pat negali laukti, tad tikiuosi, jog pavyktų atrasti modelį, kad pacientai galėtų susimokėti prieinamą kainą už pasinaudojimą tokiu įrenginiu. Kad kuo daugiau žmonių galėtų tuo pasinaudoti. Kol kas tai mano idėja, reiktų sulaukti pasiūlymo iš jūsų vyriausybės, potencialaus partnerio“, – teigė Taivano bendrovės vadovas.

ELTA primena, kad Taivano ir Lietuvos ekonominiai ir diplomatiniai ryšiai pradėjo sparčiai augti Vilniuje 2021 m. rudenį atidarius Taivaniečių atstovybę – pirmąją pasaulyje salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu.

Šylant santykiams Lietuva tapo pirmąja valstybe, kuriai Taivanas patikėjo savo puslaidininkių technologijas – sausį Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas suteikė Lietuvos daiktų interneto gamintojai „Teltonika IoT Group“ teisę naudoti Taivane sukurtas puslaidininkių gamybos technologijų ir prietaisų licencijas.

Be to, praeitą savaitę Taivane atidarytas bendras lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centras.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją