aA
Lietuvoje mažėjant bankų skyrių, susisiekimo ministerijos planuose – regionuose padidinti finansinių paslaugų prieinamumą. Anot ministerijos, tai būtų galima padaryti išnaudojant valstybės valdomo Lietuvos pašto (LP) struktūrą ir bendrovei gyventojams pradėjus teikti papildomas finansines paslaugas. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, esamas bazinių finansinių paslaugų tinklas šiuo metu padengia visą Lietuvą, o fizinių aptarnavimo vietų skaičius ar tokio tinklo plėtra gali būti aktuali tik trumpuoju laikotarpiu.
Pašto skyrius Pilaitėje
Pašto skyrius Pilaitėje
© Lietuvos pašto archyvas

Susisiekimo ministerija: LP turi daug galimybių, kaip padėti regionų gyventojams

Liepos gale su LP vadovais susitikęs Jaroslavas Narkevičius teigė, kad, nors ir praretėjęs, bet išlikęs Lietuvos pašto tinklas galėtų būti naudingas regionų žmonėms, teikiant daugiau finansinių paslaugų, pavyzdžiui, skolinti ir gryninti pinigus, teikti draudimo paslaugas, skelbė BNS.

Kaip Delfi komentavo Susisiekimo ministerija, LP turi daug galimybių, kaip padėti regionuose gyvenantiems Lietuvos gyventojams – tiek padedant jiems gauti kitų bankų paslaugas, tiek teikiant papildomas finansines paslaugas.

Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad LP valdo vieną didžiausių tinklų regionuose, be to, įgyvendintas mobilaus laiškininko projektas. Tai, anot ministerijos, yra esminės prielaidos, kurios leistų būtent LP užtikrinti papildomų paslaugų teikimą gyventojams.

Susisiekimo ministras taip pat anksčiau buvo užsiminęs, kad šiuo metu dėliojami du scenarijai – ilgojo ir trumpojo laikotarpio: „Trumpalaikiu laikotarpiu, pagal tą licenciją, kurią turi Lietuvos paštas (elektroninių pinigų įstaigos licencija – BNS), tai galima būtų plėsti esamas paslaugas – ir kreditavimo, ir išgryninimo, ir banko paslaugų teikėjo, ir tam tikras draudimo paslaugas.“

Jaroslavas Narkevičius
Jaroslavas Narkevičius
© DELFI / Martynas Bauža

Narkevičius: analizuojamos galimybės priartėti prie specializuoto banko formavimo

Pasak ministro, koks galėtų būti LP vaidmuo ilguoju laikotarpiu, bus svarstoma rugsėjį baigus galimybių studiją: „Planuojame rugsėjo 11 dieną turėti studijos išvadas, nes yra užsakyta profesionali studija, išanalizuoti ekonomines, finansines galimybes dėl galimybės plėsti ir priartėti prie specializuoto banko formavimo.“

Kaip Delfi pažymi Susisiekimo ministerija, kol nėra atlikti šie vertinimai, platesni komentarai šiuo metu būtų per ankstyvi.

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė atkreipia dėmesį, kad LP nuo 2016 m. turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir jau šiuo metu gyventojams teikia svarbiausias finansines paslaugas: įmokų priėmimą ir išmokėjimą, smulkiųjų kreditų, draudimo tarpininkavimą ir kt.

„Gyventojams itin aktuali paslauga yra įmokų mokėjimas, nors su pandemija tikrai nemažai jų pereina prie mokėjimo internetu. Ir greičiausiai toliau siaučiant pandemijai, vis daugiau gyventojų tai darys.

Itin aktualios taip pat yra tos paslaugos, kurioms reikalingas fizinis kontaktas – kur tikrai privalu realiai ateiti į fizinę vietą. Tai yra identifikavimo paslauga, kai reikia atlikti operaciją, pateikti prašymą ir to negalima niekaip atlikti internetu arba, pavyzdžiui, gyventojas jo yra neįsivedęs. Lietuvos paštas šią paslaugą galėtų pradėti teikti dabartinės licencijos rėmuose“, – sako V. Budrienė.

Vaida Budrienė
Vaida Budrienė
© DELFI / Karolina Pansevič

LP atlieka rinkos tyrimą ir laukia kaštų naudos analizės

Kaip jau minėta anksčiau, šiuo metu LP atlieka rinkos tyrimą ir ruošia galimybių studiją, kokių dar finansinių paslaugų Lietuvos regionų gyventojai norėtų.

Taip pat, anot jos, LP laukia itin svarbios kaštų naudos analizės įvertinimo, kad sprendimas būtų finansiškai tvarus.

Paklausta, koks būtų LP vaidmuo – ar jis veiktų kaip bankas, ar tik kaip tarpininkas, pašnekovė pažymi, kad spekuliuoti nenorėtų: „Būtent valstybės prerogatyva yra priimti esminius sprendimus, kam ir kokias paslaugas turėtų teikti valstybės inicijuojamas plėtros bankas ir koks vaidmuo galėtų tekti Lietuvos paštui.“

„Svarbu pabrėžti, kad nusprendus teikti mažmeninės bankininkystės paslaugas, greičiausiai jau tektų kalbėti apie atskiro juridinio vieneto steigimą, kaip ne kartą pasisakė finansų ministras ir Lietuvos bankas“, – pridūrė V. Budrienė.

LBA: tinklo plėtra gali būti aktuali tik trumpuoju laikotarpiu

LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė pakomentavo asociacijos poziciją: „Kuo daugiau skaidrių bei atsakingų finansų ir kredito paslaugų teikėjų veiks rinkoje, tuo geriau visiems. Mūsų vertinimu, esamas bazinių finansinių paslaugų tinklas šiuo metu padengia visą Lietuvą, tad, norint konkrečiau įvertinti galimą aptariamų planų poveikį, būtina atlikti rinkos tyrimą ir kaštų bei naudos analizę.

Kita vertus, Lietuvoje rinkos dalyviai, reguliatoriai ir politinė valdžia sutaria, kad plėtojant finansų infrastruktūrą prioritetas teikiamas negryniesiems pinigams ir modernioms mokėjimų bei paslaugų sistemoms, todėl fizinių aptarnavimo vietų skaičius ar tokio tinklo plėtra gali būti aktuali tik trumpuoju laikotarpiu.“

Pašto skyrius Šeškinėje
Pašto skyrius Šeškinėje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

LBA vertinimu, bazinių bankų paslaugų tinklas šiuo metu padengia visą Lietuvą. Finansines paslaugas teikia 302 bankų ir kredito unijų padaliniai, 903 bankomatai, 2238 „Perlo“ terminalai, išsigryninti pinigų taip pat galima kai kurių prekybos centrų kasose ir kioskuose. Iš viso tokias paslaugas galima gauti beveik 5000 taškų visoje šalies teritorijoje.

Pernai lapkritį Delfi rašė, kad per aštuonerius metus bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo perpus: nuo 900 2011-aisiais iki 2019 m. pirmąjį pusmetį 450.

„Finansinių paslaugų teikėjų veiklai įtakos turi demografinė padėtis, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose ir technologijų plėtra. Dėl visų šių veiksnių pastarąjį dešimtmetį finansinių paslaugų teikėjų skyrių tinklas mažėjo, o klientų aptarnavimas aktyviai kėlėsi į elektroninę erdvę. Visuotinė paslaugų skaitmenizavimo tendencija tapo dar labiau aktuali dėl COVID-19 situacijos. Matome, jog šiomis aplinkybėmis visuomenėje ypač auga skaitmeninių įgūdžių ugdymo svarba“, – komentuoja LBA atstovė.

V. Kiguolienė pažymi, kad kiekvienas finansų paslaugų rinkos dalyvis turi savo strategiją, kurios skiriasi tarpusavyje. Anot jos, rinkoje yra ir finansų paslaugų įmonių, kurios sėkmingai bendradarbiauja su klientais, neturėdamos nė vieno fizinio padalinio, ir tokių, kurios puoselėja bei stiprina turimą jų tinklą, drauge diegdamos modernius skaitmeninius sprendimus.

Mažėja ne tik banko, bet ir pašto skyrių

Kaip žinia, regionuose mažėja ne tik banko, bet ir pašto skyrių. Paklausta, ar LP pradėjus teikti papildomas finansines paslaugas, regionų gyventojams tai padės užtikrinti banko paslaugų prieinamumą, V. Budrienė sako, kad tiek pašto paslaugos, tiek finansinės paslaugos gali būti atliekamos be konkretaus pastato.

„Regionuose puikiai veikia mobilaus laiškininko paslauga, tai yra „paštas ant ratų“, kai visos pašto paslaugos yra atliekamos patogiai klientų namuose. Mobilus laiškininkas jau dabar, atvykęs suteikti pašto paslaugos ar užsakyti prenumeratą, priima įmokas. Mūsų tyrimai rodo, kad regiono gyventojai puikiai vertina mobilaus laiškininko paslaugą“, – pabrėžia LP atstovė.

Anot jos, nuo to, kad nėra fizinio pastato, pašto paslauga niekur nedingo. Atvirkščiai, ji kaip tik dar labiau esą yra priartinta prie gyventojų, mat mobilųjį laiškininką klientas regionuose gali išsikviesti į namus ir patogiai atlikti pašto paslaugas savo namuose.

Svarstoma Lietuvos pašto ateitis: gelbėtų regionus nuo tirpstančių bankų padalinių
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jeigu to dėl kokių nors priežasčių nenori daryti, gyventojai gali atvykti į mobilaus laiškininko pastovėjimo vietą tam tikru laiku. Dažniausiai ji būna seniūnijose, vietos bibliotekose“, – pažymi V. Budrienė.

Pašnekovė užsimena, kad pašto tinklas regionuose buvo netvarkytas daugybę metų, todėl daugelis fizinių pašto skyrių neatitiko jokių saugumo, šiuolaikinių darbo sąlygų ir klientų aptarnavimo standartų.

Lietuvos paštas šiuo metu turi daugiau nei 700 paslaugų tiekimo vietų – tai stacionarūs pašto skyriai, „PayPost“ klientų aptarnavimo vietos, mobilieji laiškininkai, mobilaus laiškininko pastovėjimo vietos.

Dėl kokių priežasčių gyventojai kreipiasi į bankų skyrius

LBA užsakymu pernai rudenį atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, klientų dažniausiai naudojamos bankinės paslaugos – elektroninės: apie 80 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad tai internetinė bankininkystė, 36 proc. respondentų akcentavo dažniausiai besinaudojantys banku išmaniajame telefone.

Apie trečdalį apklaustųjų nurodė per pastaruosius 12-a mėnesių į banko skyrių apskritai neužsukę, o maždaug pusei respondentų paslaugų padaliniuose buvo prireikę iki trijų kartų per metus.

Klientai nurodė dažniausiai bankuose lankęsi norėdami pasiimti pagamintą mokėjimo kortelę (35 proc.), atlikti grynųjų pinigų operacijas, pasirinkti arba pasikeisti pagrindinės banko sąskaitos paslaugų krepšelį, pasitarti dėl pensijos kaupimo.

Finansų ministras Vilius Šapoka liepos gale Seime sakė, kad Lietuvoje trūkstant kai kurių bankų paslaugų, jas galėtų teikti Lietuvos paštas. V. Šapoka kartojo, kad ketinamas įkurti valstybinis bankas neturėtų teikti mažmeninės bankininkystės paslaugų, tačiau jas galėtų teikti paštas, rašo BNS.

Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Mindaugas Kyguolis pabrėžė, kad norint teikti banko paslaugas, bendrovei reikės specializuoto banko licencijos: „Natūralu, kad tam bus reikalinga nauja licencijavimo procedūra, suderinimas su Europos Centriniu Banku (ECB).“

„Be bankinės licencijos mes negalime priimti indėlių, teikti paskolų, tai yra pakankamai didelis resursų klausimas“, – pridūrė jis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau neatmetė, kad panaudojant Lietuvos pašto tinklą galėtų būti kuriamas Valstybinis plėtros bankas. Tačiau V. Šapoka tokiai idėjai nepritaria.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.0000

„ICG farma“ ketina išmokėti 2 mln. eurų dividendų

Didmeninės prekybos farmacijos produktais bendrovė „ICG farma“, pernai uždirbusi 3 mln. eurų...

Brazilijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą

Brazilijos centrinis bankas dėl sparčiai augančios infliacijos padidino bazinę palūkanų normą...

Numatoma pasirašyti susitarimą su EK dėl 2,2 mlrd. eurų plano (3)

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija ( EK ) dėl...

Verslui Vyriausybės užmojai netikėti: kodėl bus galima į parduotuvę, bet ne į lauko kavinę ar sporto klubą (374)

Šalies verslo atstovai sutrikę – Vyriausybės siūlymai griežtinti pandemijos valdymą juos...

Šiaulių verslininkai pasieniečiams skirs 20 tūkstančių eurų paramą: jau išvyko pirmasis vilkikas (25)

Šiaulių verslas susivienijo bendram tikslui – pasieniečiams bus perduota daugiau nei 11 tūkst....

Top naujienos

Vilniaus bažnyčioje – siaubingi išpuoliai: prie altoriaus – dar neregėtos orgijos (330)

Vilniaus centre esančioje Dievo Gailestingumo Šventovėje – siaubingi išpuoliai: jau daugiau...

Verslui Vyriausybės užmojai netikėti: kodėl bus galima į parduotuvę, bet ne į lauko kavinę ar sporto klubą (374)

Šalies verslo atstovai sutrikę – Vyriausybės siūlymai griežtinti pandemijos valdymą juos...

Atrankos dugne atsidūrusi ir apie stebuklą prabilusi Palšytė: prieš 2 savaites dar abejojau, ar pavyks taip šokti specialiai Delfi iš Tokijo (105)

Nuo rudenio neviešinta kojos operacija ir pusės metų pasiruošimo stebuklas leido 29 metų Airinei...

Justina Maciūnaitė | D+

NT ekspertai jau dabar gali pasakyti, kokių kainų rinkoje ir kokių būstų galite tikėtis

NT ekspertai sutaria, kad pandemija pakeitė gyventojų įpročius ir požiūrį į būstą. NT...

Po pertraukos užsikūrusi JAV nepaliko vilčių australams ir žengė į žaidynių finalą penktą kartą australai kovos dėl bronzos (20)

Ketvirtadienį ryte Tokijo žaidynių pirmame pusfinalyje JAV rinktinė turėjo bėdų pirmoje...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Vasarą lietuviai pinigines atvėrė plačiau: kur ir kam išleidžiama daugiausiai

Ekspertai teigia, kad žmonės atostogoms šiemet pinigines atvėrė plačiau, tad kur lietuviai...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Top 15. Valymo paslaugas teikiančiose įmonėse – nuo svaiginančių iki vos skurdo ribą perlipančių algų (1)

Naujausiame portalo Delfi reitinge išvysite, kokius gi atlyginimus gauna valymo paslaugas...

Didžiųjų įmonių planai dėl grįžimo į biurus JAV: siaučiant virusui viskas keičiasi (12)

COVID-19 atvejų augimas paskatino JAV darbdavius stabdyti grįžimo į biurus planus ir įvesti...

Policija pradėjo tyrimą dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą 12-koje objektų (42)

Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą...

Roma Macijauskaitė | D+

Londone lietuvės nėrė į grožio verslą: tokios sėkmės nesitikėjome, mus net vadina raganaitėmis

Kiekvieno emigranto istorija vis kitokia. Diana ir Zoja jau gyveno Londone, kai susipažino...