Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad susitikime buvo pristatytas Seime priimtojo Darbo kodekso (DK) normų, didinančių socialinę apsaugą, pasiūlymų paketas.
Į šį paketą įeina tokie pasiūlymai, kaip grįžimas prie nuostatos, kad darbuotojas individualiuose santykiuose laikomas silpnesniąja šalimi, tai reiškia, kad konflikto atveju sprendimas taikomas darbuotojo naudai.
Vyriausybės pranešime spaudai nurodoma, kad dvigubinamos išeitinės išmokos, nustatytos Seime priimate DK, tačiau konkrečiuose pasiūlymuose kalbama tik apie tai, kad dvigubinamos išeitinės išmokos tik į pensiją išeinantiems dirbantiesiems ir tiems, kurie darbą palieka savo noru dėl ligos.
Taigi, kitaip nei nurodoma pranešime spaudai, šis pasiūlymas būtų aktualus tik nedidelei daliai dirbančiųjų.
Pasiūlymuose taip pat norima suteikti pirmumo teisę būti paliktiems darbe tiems, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų.
Pranešime taip pat nurodoma, kad atsisakoma nenustatytos apimties darbo sutarties, suteikiama pirmenybės teisė pasirinkti atostogas darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų amžiaus, taip pat vienišiems dirbantiems tėvams pailginti atostogas bei įspėjimo apie atleidimo iš darbo terminą.
Pateiktuose pasiūlymuose taip pat norima nustatyti, kad Darbo kodekso nuostatos gali būti taikomos liberaliau, jei darbuotojas uždirba daugiau ne tris vidutinius atlyginimus. Seimo priimtame Darbo kodekse numatytas dviejų vidutinių atlyginimų slenkstis.
Šie pasiūlymai atkartoja dalį prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymų, teiktų vetuojant Darbo kodeksą.
„Šiandien susitikome išklausyti profesinių sąjungų poziciją dėl naujojo Darbo kodekso. Iš esmės profsąjungų atstovai pritaria, kad Lietuvoje darbo santykius modernizuoti būtina. Tai – pačių dirbančiųjų interesas“, – po susitikimo sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Susitikime su premjeru dalyvavusi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sutiko, kad darbo santykius modernizuoti būtina, bet įvertinant visas pataisas.
„Mes nesitraukiame nuo to, ką siūlėme. Manau, kai kurie patarėjai jo (A. Butkevičiaus – DELFI) nuomonę formuoja neteisingai. Susitikime jis turbūt suprato tai, kas susiję su nulinėmis darbo sutartimis, apie laikiną įdarbinimą daug dalykų išsiaiškinome. Per praktinius pavyzdžius pavyko išaiškinti ir, manau, kad pozityvia kryptimi viskas pajudėjo“, – DELFI pasakojo G. Gruzdienė.
Ji prognozavo, kad Seimas priims prezidentės veto dėl DK ir visas jos pateiktas pataisas.
DELFI primena, kad birželį Seimas patvirtino liberalesnį Darbo kodeksą, kuris gerokai sumažina atleidžiamų darbuotojų įspėjimo terminus, išeitinių išmokų dydžius.
Pavyzdžiui, vietoj dviejų mėnesių įspėjimo termino nustatomas vieno mėnesio, o darbdavio mokamos išeitinės išmokos apribojamos nuo 1 iki 2 atlyginimų. Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse atleidžiamas darbuotojas gali gauti 1-6 atlyginimų dydžio išeitinę išmoką.
Ragina nieko nekeisti
Ketvirtadienio rytą pranešta, kad beveik 200 verslo ir visuomenės atstovų kreipėsi į Seimo narius, ragindami juos nekeisti jau priimto DK varianto.
Kaip pranešė asociacija „Investors' Forum“, įvairių organizacijų ir įmonių atstovai bei vadovai atkreipė politikų dėmesį, kad dėl tarptautinės migracijos ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos, padėtis šalies darbo rinkoje pastebimai blogėja.
„Seimo 2016 metų birželį priimtas naujasis Darbo kodeksas yra netobulas, tačiau bent jau pakenčiamas kompromisas, kuris gali nukreipti Lietuvą pažangos keliu. Jeigu norima į jį grąžinti pataisas, tada geriau jau likti prie iki šiol galiojančio darbo kodekso“, - rašoma pranešime spaudai.
„Jų interesas toks – visus nuskalbti, kad visi vaikščiotume ištiesta ranka“, – apie raginimą nekeisti DK sakė G. Gruzdienė.
Liepos pradžioje D. Grybauskaitė vetavo dalį Seimo priimto naujojo DK straipsnių. Ji pareiškė, kad parlamentas nesiskaitė su socialiniais partneriais.
Prezidentės teigimu, naujasis DK nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.
Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui, numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Seimo priimtame DK supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.
