Tokią praktiką numatoma tęsti porą metų. Tikimasi, kad šis bazines pajamas garantuojantis eksperimentas padės pakelti šalies piliečių gyvenimo lygį, kol bus sukurta daugiau darbo vietų, rašo inhabitat.com.
Šiuo metu bedarbiai Suomijos piliečiai rizikuoja netekti išmokų, jei savo pajamas pamėgintų padidinti kokiais nors pašaliniais keliais. Buvo nustatyta, kad dabartiniai šalies įstatymai sulaiko žmones nuo pusės dienos užimtumą garantuojančio darbo paieškų. Įkurti įmonę ar imtis startuolio praktikos taip pat rizikinga, nes taip pat tikrinama, ar asmuo nėra oficialus bedarbis.
Tačiau tie, kuriems vykdant numatomą eksperimentą bus išmokamos bazinių pajamų dydžio sumos, nerizikuos netekti stabilių pajamų, jei pragyvenimui pamėgins prisidurti radę laikiną darbą.
Kaip „The New York Times“ sakė Helsinkio universiteto socialinės politikos profesorius Heikki Hiilamo, bazinės pajamos yra simbolinė suma, kurią skirdama valstybė išreiškia pasitikėjimą piliečių gebėjimais dirbti savo ir visuomenės labui.
„Ji nustatyta remiantis pozityviu požiūriu į piliečius. Žmonės nori būti savarankiški. Jie nori pagerinti savo buitį“, – sako profesorius.
Porą metų Suomijos vyriausybė rengiasi stebėti, kaip žmonės naudojasi bazinėmis pajamomis.
Galbūt jie pamėgins užsiimti verslu, o galbūt sieks išsimokslinimo, kad būtų lengviau rasti garantuotą darbą? Tačiau gali būti, kad jie tiesiog sėdės rankas sudėję ir ištisomis dienomis žais kompiuterinius žaidimus.
Vyriausybė atsitiktine tvarka pasirinks darbo neturinčius žmones, kuriems kas mėnesį bus mokamos 560–580 eurų sumos. Eksperimentui vadovaus Suomijos socialinių garantijų institutas (Kela).
Instituto tyrimų skyriui vadovaujantis Olli Kangas sakė „The New York Times“: „Kai kurie mano, kad bazinės pajamos leis išspręsti visas iškylančias problemas. Kiti įsitikinę, kad tai ydinga praktika, turėsianti pragaištingą poveikį darbo etikai. Tikiuosi, pavyks išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.“
