Palyginti su 2018 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,9 proc.
Pranešama, kad 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,6 mlrd. eurų. Palyginti su praeitų metų trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,3 proc.
2019 metų ketvirtąjį ketvirtį BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką darė apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo, profesinių, mokslinių, techninių, administracinių bei aptarnavimo veiklos įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Lazutka: gerovės tai neatskleidžia
Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad nors praeitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo spartesnis nei prognozuota, jis yra tik vienas iš visuomenės gerovės rodiklių, kuris daug ko neatskleidžia.
„Žinoma, kad labai geri duomenys, kad BVP augo ir santykinai gana sparčiai, ir daug sparčiau nei prognozuota (…). Kitas dalykas – BVP daug ko neatskleidžia (…), jis yra vienas iš visuomenės gerovės rodiklių, bet nepakankamas, tikrai“ , – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė profesorius.
„Matėme, kad daugiausia skaičiuojama gamybos metodu (…), bet visuomenei reikšmingiau žinoti pajamų metodu – atlyginimų augimas įspūdingas, pelnų augimas įspūdingas. Tikrovė ekonominė yra sudėtinga, ryšiai yra labai komplikuoti ir modeliai, kurie naudojami prognozėms, jie nėra pajėgūs (tiksliai nuspėti – ELTA)“, – sakė jis.
Mauricas: spartus BVP augimas švelnina klaidas ir mažina spaudimą biudžetui
Lietuvos ekonomikai trečius metus iš eilės augant sparčiau nei prognozuota, banko „Luminor“ analitikas sako, kad tai sušvelnina valdžios klaidas ir mažina spaudimą biudžeto pajamoms.
„Trečius metus iš eilės augimas gerokai spartesnis nei prognozuota, tad pirma išvada ta, kad atitinkamai ir biudžetui yra spaudimas žymiai mažesnis, ir tai leidžia turėti tam tikrą buferį padarytoms klaidoms“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pernai padidėjo 3,9 proc. ir to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP siekė 12,6 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau nei trečiąjį.
„Augame ne tik sparčiai, bet ir tvariai, nes auga visos komponentės – tiek vidaus vartojamas, eksportas nustebino labai teigiamai, investicijos auga ir Lietuva viršija lūkesčius jau kurį laiką“, – pridūrė jis.
Ž. Maurico teigimu, praėjusių metų paskutinio ketvirčio augimas taip pat leidžia manyti, jog šiemet ekonomikos augimas vėl bus spartesnis nei tikėtasi. Anot jo, spartesnį nei prognozuota metinį ūkio augimą lėmė išmoktos pamokos po krizės bei pasaulinės prognozės.
„Buvo kalbų apie galimą sulėtėjimą pasaulio ekonomikoje, kitas dalykas, 2015 metų sulėtėjimas ekonomikos dėl Rusijos ekonomikos krizės. Kadangi blogesnis scenarijus neišsipildė kalbant apie pasaulio ekonomiką, atitinkamai Lietuva augo sparčiau negu tikėtasi. Kitas dalykas – padaryti namų darbai, diržų veržiamasis, kuris buvo penkerius metus nuo 2009 iki 2014 metų. Tai padėjo pakankamai stiprų pagrindą atsispyrimui ir dabar Lietuva atsispyrusi kyla aukštyn“, – teigė ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, Lietuvoje vis dar yra didelių struktūrinių problemų, kurios neigiamai veikia ekonomikos augimą, pavyzdžiui, švietimas, regionų atskirtis. Be to, išlieka grėsmių dėl Mobilumo paketo, todėl ir šiemet į prognozes vertėtų žvelgti konservatyviai.
„Vertėtų ir toliau būti konservatyviems prognozuojant į ateitį ir geriau turėti ketvirtus ar penktus metus, kai augimas viršija prognozes, nei pasiduoti optimizmui ir pradėti labai rožinėmis spalvomis piešti Lietuvos ateitį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
Povilauskas ragina pažvelgti į ketvirčio duomenis
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad visgi kur kas aktualiau pažvelgti į ekonomikos pokytį ne per visus metus, o per paskutinį metų ketvirtį, nes jis parodo šviežiausią plėtros tempą. Realaus BVP augimas 2019 m. ketvirtą ketvirtį labai nustebino ir gerokai viršijo SEB banko ekonomistų prognozę.
„Pranešta, kad realus Lietuvos BVP pokytis paskutinį 2019 metų ketvirtį buvo 3,8 proc. (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,7 procento), arba toks pat kaip ir trečią ketvirtį. Tai labai nustebino, nes trečią metų ketvirtį, įvertinus vienkartinę didesnio grūdų derliaus įtaką, realus augimas siekė maždaug 3 procentus ir buvo panašu, kad ekonomikos augimas lėtėja. Be to, jau žinomi ketvirto ketvirčio pramonės, mažmeninės prekybos ir transporto sektorių rodikliai rodė aiškią lėtėjimo tendenciją paskutinį 2019 metų ketvirtį.
Atsakymas, kodėl išsiskyrė prognozės nuo realybės, slypi pažvelgus nominalųjį BVP, kurio mūsų prognozė atitiko faktinį BVP. Nominalusis BVP paskutinį metų ketvirtį augo 5 proc., kai 2019 m. trečią ketvirtį augimas siekė 6,9 procento. Priežastis, kodėl realaus BVP augimas paskutinį metų ketvirtį buvo gerokai didesnis negu prognozavome mes ir kiti, slypi vadinamajame BVP defliatoriuje, t. y., kaip pakito sukurtų prekių ir paslaugų kainos. Paskutinį metų ketvirtį BVP defliatorius tesiekė 1,2 proc., kai ankstesniais ketvirčiais jis būdavo beveik 3 procentais. Tai reikalaus atidesnės analizės, kodėl defliatorius paskutinį ketvirtį taip smuko“, – komentare rašo ekonomistas.
