Mokesčių surenkama gerokai daugiau nei planuota
„Sodra“ turi sukaupusi 2,5 milijardo eurų nepanaudotų lėšų. Rezervas esą kaupiasi dėl to, kad didėja algos arba naujų darbuotojų atsiranda daugiau, nei prognozuota, o mokesčių renkama daugiau, nei suplanuojama biudžete. Tiesa, pastaraisiais metais – net gerokai daugiau.
„Visada įkrisdavo po 100-200 milijonų, o paskutiniais metais įkrenta po pusę milijardo“, – pastebėjo Seimo narys (LSDP) Algirdas Sysas.
Šių metų gale „Sodros“ rezerve tikimasi turėti jau 3 milijardus.
„Sąlyginai, „Sodros“ rezervas nėra didelis. Nors pats skaičius metų gale turėtų pasiekti apie 3 milijardus eurų, tačiau tai nėra didelis skaičius, lyginant su Lietuvos ekonomika“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Siūlo rezervo pinigus panaudoti pensijų kėlimui
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tikslas yra sukaupti tokį rezervą, kiek „Sodra“ išleidžia per metus – dabar tai būtų 7 milijardai. Keliamas klausimas: ar teisinga kone visus viršplaninius mokesčius skirti rezervui kaupti, užuot sparčiau didinus pensijas?
„Apie 40 procentų pensininkų skursta, vidinė pensija vis dar yra žemiau skurdo ribos. Nors pensijos buvo didinamos panašiai, kaip didėja algos, bet vis tiek nebuvo naudojamos visos lėšos, tai būtų gerai tas pensijas didinti sparčiau“, – įžvalgomis dalijosi Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Tačiau Vyriausybė aiškina, kad jau ir dabar valstybės biudžeto deficitas yra maksimalus leistinas, tad, jeigu dar ir „Sodros“ rezervo lėšos būtų naudojamos pensijoms kelti – valstybės deficitas jau esą peržengtų taisykles.
„Valstybės skola jau metų pabaigoje turėtų pasiekti arti 30 milijardų eurų. Su valstybės ekonomika tas skaičius vis dar nėra didelis, bet, jeigu matome, kad vienoje kišenėje mes turėsime 30 milijardų valstybės skolos, kitoje – 3 milijardus eurų rezervo, tai nereiškia, kad mes turime galimybę išleisti tą rezervą“, – teigė V. Šilinskas.
Ekonomistas R. Lazutka ir socialdemokratas A. Sysas sako, kad, dėl valdančiųjų priimto politinio sprendimo, „Sodros“ rezervo arba pensininkų sąskaita yra balansuojama visos valstybės skola.
„Čia buvo grynai politinis sprendimas. Maždaug „nepratinkime gerai gyventi“, – teigė A. Sysas.
Prisiminė ankstesnes patirtis
Seimo narys A. Sysas sutinka, kad „Sodros“ rezervas yra vis dar mažesnis negu kitose šalyse ir, kad jį turėti yra būtina, norint išvengti tokių situacijų, kaip buvo prieš keliolika metų, kai nebuvo iš ko mokėti pensijų.
„Reikia prisiminti, kad buvo krizė. Netgi buvo tokia situacija, kad pensijos vėlavo“, – priminė A. Sysas.
Prieš keliolika metų, artėjant rinkimams, socialdemokratų Vyriausybė pensijas pakėlė. Net tik „Sodra“ nebeturėjo rezervo, bet ir visa valstybė paniro į skolas. To meto ekonomistai sprendimą kritikavo.
„Tai bus pernelyg skaudi kaina ir todėl biudžeto deficitas, pirmiausia, yra netoleruotinas šiuo požiūriu“, – tada kalbėjo Gitanas Nausėda.
Vėliau – pensijos pradėjo vėluoti, nebuvo iš ko jų mokėti, tačiau A. Sysas vis tiek sako, kad, kai „Sodra“ planuoja gauti šimtus milijonų eurų viršplaninių pinigų – reikėtų didesnę jų dalį skirti dabartinėms jų pensijoms.
„Pagal šitą įstatymą, yra numatyta, kad net 75 procentus galima viršpelnio skirti pensijų didinimui. Labai gaila, kad dabartinė valdančioji dauguma šitam skiria labai mažai – tik 2 procentais šiais metais padidinome individualią dalį, skyrėme 47 milijonus, nors buvo sukaupta beveik 700“, – teigė A. Sysas.
Finansų ministerija nurodė, kad „Sodroje“ sukauptas rezervas yra investuojamas: maždaug milijardas – į užsienio šalių vertybinius popierius, pusė milijardo – terminuotuose indėliuose.
Visą reportažą rasite LNK portale:
