Šimašius: Imuniteto pasas padėtų išgelbėti verslą
Praėjusį penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje.
Kaip teigė Vilniaus miesto meras, tokio Imuniteto paso įvedimas padėtų išgelbėti dalį dabar uždaryto verslo, paskatintų piliečius dažniau testuotis. Anot Remigijaus Šimašiaus, galima tikėtis, kad Imuniteto pasas pradėtų veikti jau gegužės mėnesį.
Tiesa, Imuniteto paso idėja – ne naujiena, mat ES jau kurį laiką svarsto apie vadinamąjį „žaliąjį pasą“, kuris palengvintų keliavimą tarp šalių ir visoje ES turėtų pradėti veikti jau birželio mėnesį. Tačiau Vilniaus meras išreiškė siekį Lietuvoje panašią idėją įgyvendinti anksčiau, dar gegužę.
Iniciatyva turėtų būti siekiama skatinti masinę vakcinaciją
Teisingumo ir viešojo valdymo reformų srityje įvairiose Europos šalyse dirbantis ir įvairiems ES projektams vadovaujantis ekspertas Dovydas Vitkauskas šią Lietuvos iniciatyvą vertina iš dviejų pusių. Anot jo, puiku, kad valdžia apie tai pradeda kalbėti, – politikų pastangos skatinti Imuniteto paso idėją kaip būdą išlaisvinti žmones ir verslą iš karantino draudimų yra sveikintinos.
Kaip pastebi, tai – pirmas oficialus bandymas kalbėti apie tai, ką ekspertai siūlė senokai, – karantino draudimų nuėmimą „iš apačios“ tiems, kas turi individualų mažesnės sveikatos grėsmės sau ir kitiems įrodymą.
Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį, kad idėjos teisinis pagrįstumas ir politinė logika turėtų būti apibrėžti ir komunikuojami tiksliau. Anot jo, Lietuvos valdžia iki galo nepaaiškina šios priemonės tikslų, kurie, kaip pastebi, nėra suderinami su „žaliojo paso“ tikslais.
Pirmiausia esą reikėtų transliuoti esminį iniciatyvos tikslą – skatinti žmones skiepytis, kad karantino draudimai ne tik būtų palengvinti dabar, bet kad prie jų nebūtų sugrįžta vėliau.
„Praeitą savaitę Europos Komisija (EK) paskelbė apie Europos žaliojo sertifikato idėją. Lietuvos valdžia, „pasigavusi“ šią idėją, kadangi Briuselis rekomenduoja, iškart apie tai pradėjo komentuoti. Tačiau turiu pastebėti, kad tikslai, kuriuos šia idėja siūlo Briuselis, ir tikslai, kuriais Lietuvos valdžia bando siūlyti šią iniciatyvą, nėra suderinami. Pirmiausia reikėtų išgryninti tikslus, paaiškinti, ką nori pasiekti EK, o tada žiūrėti, kokia apimtimi ir kaip Lietuvoje tai gali būti taikoma“, – kodėl Lietuvos institucijos tik dabar apie tai pradėjo kalbėti, paaiškina jis.
D. Vitkauskas atkreipia dėmesį, kad EK iniciatyvos idėja ir tikslas – palengvinti judėjimo laisvės tarp ES šalių atstatymą. Kitaip tariant, palengvinti žmonių judėjimą ir keliavimą užsienyje. Šiuo tikslu EK paskelbė tris susijusius dokumentus.
„Šiuo atveju priežastis ir tikslas – labai aiškus: palengvinti judėjimo laisvės atstatymą tiems žmonėms, kurie parodo, kad kelia mažesnę grėsmę savo ir kitų sveikatai. Mažesnės grėsmės įrodymas – duomenys, apibendrinti kelionės dokumente.
EK įveda tris skirtingus dokumentus: skiepų sertifikatą tiems, kas yra paskiepyti; antra – įveda labiau standartizuotą požiūrį į COVID-19 testus – kaip tie testai turi būti daromi ir kaip informacija apie neigiamą testą turi būti parodoma; trečia – siūlo informaciją apie asmens pasveikimą. Tai – trys skirtingi dokumentai, kurie apjungti vienuose rėmuose ir kurių duomenys turėtų būti suderinami“, – aiškina teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas.
Anot jo, EK siūlymas orientuojasi į skiepus kaip į geriausią priemonę atstatyti judėjimo laisvę, tačiau šalia skiepų sertifikato įvedami ir kiti alternatyvūs, bet laikini, dokumentai – informacija apie testą ar pasveikimą.
„Akcentuojama, kad geriausias būdas atstatyti judėjimo laisvę – skiepai, tačiau didžioji dalis žmonių dar nepaskiepyti, tarkime, vaikai, kurie keliauja su tėvais, todėl įvedami ir kiti kelionės dokumentai. ES pasiūlyme sakoma: šalia skiepų sertifikato yra alternatyvos, bet ne pirminės, laikinos, kad žmonės galėtų laisvai judėti, kol skiepai nėra masiniai ir tokios didelės grupės kaip vaikai nėra paskiepytos“, – pastebi pašnekovas.
Kelia klausimų dėl priemonės tinkamumo Lietuvoje
D. Vitkausko teigimu, jei ES pasiūlymas – logiškas ir suprantamas, vertinant itin siaurą tikslą – ES gyventojams atstatyti teisę keliauti į užsienį, tai to paties jis negalėtų pasakyti apie Imuniteto pasą ir Lietuvos išplėstinį siekį atstatyti žmonėms teises šalies viduje: vaikščioti į barus, restoranus ir t. t. Anot jo, kiekvienam tikslui turi būti sava priemonė.
„Tai yra didžiausia problema, nes Lietuvos institucijos „pasigavo“ ES idėją apie žaliąjį skiepų sertifikatą. Ko gero, iki galo neišsiaiškino, kad ES nekalba apie vieną dokumentą, o kalba apie tris skirtingus dokumentus, nes jie rodo skirtingus būdus, kaip žmogus įrodo mažesnę grėsmę sau: vieni paskiepyti, kiti turi testus, treti turi informaciją, kad pasveiko. Kelionės tikslais visi šie įrodymai yra daugmaž ekvivalentiški“, – dėsto ekspertas.
Pašnekovas tikina, kad vakcina ir testas nėra lygios alternatyvos, kai kalbama apie platesnį tikslą – atverti karantino apribotas paslaugas ir išlaisvinti žmones nuo karantino draudimų. Pasak D. Vitkausko, kai valdžia pradeda kalbėti apie paskiepyto žmogaus ir testą pasidariusio asmens grėsmes, lyginami du nesulyginami dalykai.
„Kuo skiriasi įrodymas apie sveikatos grėsmę žmogaus, kuris yra paskiepytas, ir žmogaus, kuris pasidarė testą, kodėl tai nėra tolygios alternatyvos: visų pirma grėsmės sau ir aplinkiniams lygis bus nepalyginamai mažesnis paskiepyto žmogaus, nes yra standartizuotas vakcinos gamybos ir platinimo procesas, yra kelios milijardinės kompanijos, kurios gamina vakcinas, ES vaistų agentūros padarytas detalus keturių šiuo metu patvirtintų vakcinų įvertinimas ir iš šalių gauta informacija apie poveikį, kad vakcina nepalyginamai ir labai stipriai sumažina riziką, kad žmogus susirgs ir užkrės kitus. Šiuo atžvilgiu lyginti paskiepyto žmogaus ir pratestuoto žmogaus grėsmę – absoliučiai neadekvatu“, – pabrėžia teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad COVID-19 testų yra trys tipai, kurių kokybės ir patikimumo vietoje kontroliuoti praktiškai neįmanoma: „Svarbiausia – testas nuo to momento, kai jį padarėte, – pasenusi informacija, nes iškart po jo, galbūt kitą minutę, galėjote užsikrėsti ir dar to nežinodamas jį nešioti ir kelti grėsmę kitiems.
Jei kertate sieną su negatyviu testu, praėjus dienai ar dviem, galima daryti išvadą, kad esate mažiau pavojingas sau ir kitiems, bet vėliau – turbūt, kad ne. Ar galima jums leisti dėl to, kad prieš kurį laiką pasidarėte testą, vaikščioti į restoranus, barus ir naudoti argumentą, kad paskiepyti žmonės juk vaikšto? Matyt, daugiau „ne“ negu „taip“.“
Maža to, kaip pažymi D. Vitkauskas, vakcina šiuo metu skiepijamiems asmenims – nemokama, o už testą reikia mokėti. Priklausomai nuo testo tipo, kai kurie jų esą gali kainuoti ir iki 100 eurų.
Ekspertas nurodo, kad yra ne viena ES šalis, tokia kaip Danija, Švedija, Austrija, Vengrija, kurios paskelbė, kad paskiepytiems asmenims atstatys ir kitas teises savo šalių viduje, įskaitant teisę karantino apribotam verslui dirbti ir būti karantino apribotų paslaugų klientu. Tačiau akcentuojama, kad tokią teisę turi tik paskiepyti gyventojai.
„Šią strategiją pirmas pradėjo taikyti Izraelis, kuris „žaliojo paso“ turėtojams, t. y. paskiepytiems žmonėms, leidžia naudoti paslaugas, kurios kitiems yra apribotos, pavyzdžiui, eiti į barus, restoranus, kultūros renginius, sporto sales ir pan.“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Sporto klubų lankytojai sutiktų testuotis kelis kartus per savaitę
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas, sporto ir sveikatingumo tinklo „Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis sako, kad bet kokia idėja, kuri skatina paslaugų atvėrimą ir žmonėms palengvina karantino išgyvenimus, – sveikintina.
„Yra daug klausimų, kaip tai galėtų veikti ir kada, bet esame už svarstymą ir tokių būdų ieškojimą“, – sako jis.
Asociacijos vadovas tikisi, kad sporto klubai duris atvers anksčiau, nei įsigalios Imuniteto pasas, o šiam atsiradus, galėtų dar labiau išsiplėsti klientų ratas: „Tarkime, tam tikri apribojimai galėtų būti taikomi bendrai publikai, o jei žmogus yra skiepytas, prasirgęs ir prasitestavęs, būtų galima daugiau tokių žmonių leisti į sporto klubą.“
Pagal siūlomą tvarką, skiepo negavę ir koronavirusu nesirgę asmenys turėtų turėti neigiamą testą, kuris galiotų 48 ar 72 val. V. Šiugždinio teigimu, su tokiomis sąlygomis sportuojantys asmenys sutiktų ir net mokėtų už testą, jei tik turėtų galimybę apsilankyti sporto klube.
„Žmonės vidutiniškai sportuoja du kartus per savaitę. Jeigu yra žmonių, kurie laukia sporto klubo atsidarymo, jie testuotųsi dėl to apsilankymo ir gal net ir mokėtų už tai.
Kitas aspektas – kiekvieną savaitę atsiranda vis daugiau prasirgusių ir vakcinuotų, iškart tam tikras srautas galėtų plačiau pradėti judėti ir saugiai sportuoti. Ir tas kiekis didės. Jeigu Lietuva turi ambiciją skiepyti po 10 tūkst. žmonių per dieną ir sugebės pasiekti tuos kiekius, kalbame apie 300 tūkst. žmonių per mėnesį. Jei tai sugebėtų padaryti per balandį, tai – jau pakankamai reikšmingi kiekiai“, – komentuoja jis.
Pašnekovas svarsto, kad įmonės galėtų dengti testavimo išlaidas savo darbuotojams ir taip plėsti imuniteto paso turėtojų ratą: „Įmonės kaip papildomas naudas darbuotojams perka sporto ar laisvalaikio paslaugas, kompensuoja sveikatos draudimą ir pan. Jei įmonės sakytų – norite sportuoti, rūpinamės jūsų sveikata, mes padengsime testavimo kaštus, taip daliai atsiveria galimybių.“
V. Šiugždinis neatmeta galimybės, kad sporto klubams iki Velykų pavyks atsidaryti su tam tikrais dideliais apribojimais, tačiau, anot jo, tai sunku nuspėti, nes kiekvieną savaitę svarstymas prasideda kaip nuo nulio.
„Tikiuosi, kad šią savaitę svarstys galimybę sporto klubams atsiverti, tik ar tai prieis iki Vyriausybės posėdžio – didelis klausimas. Trūksta supratimo, kad sporto klubai pirmiausia reikalingi žmonių sveikatai, o ne pramogai“, – sako jis.
Kelia klausimą dėl diskriminacijos
Tuo metu Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka akcentuoja, kad būtina itin atsargiai įvertinti šio paso taikymo sąlygas, siekiant išvengti tam tikrų visuomenės grupių diskriminavimo, nors Imuniteto paso idėją iš esmės vertina teigiamai.
„Manau, kad Imuniteto pasas padėtų atverti daugiau veiklų. Tai būtų lengvinamoji priemonė, atsirastų visuomenės dalis, kuri galėtų, tarkime, linksmintis bare ar naktiniame klube. Bet tokiu atveju, jei galėtų dirbti minėtos vietos, turėtų būti ir mažiau vidinių apribojimų“, – Eltai sakė jis.
Visgi R. Pranka pabrėžė, kad reikėtų itin gerai apgalvoti Imuniteto paso taikymo sąlygas ir galimybes, kadangi būtent jos galėtų sukelti visuomenės pasipiktinimą dėl numanomos diskriminacijos.
„Šiuo atveju gali atsirasti diskriminacinis elementas. Pavyzdžiui, žmogus nenori skiepytis, bet yra sveikas, jam neduoda Imuniteto paso ir jis negali pasinaudoti tam tikromis paslaugomis ar veiklomis“, – akcentavo jis.
R. Pranka taip pat pažymėjo, kad atvėrus naktinio pasilinksminimo vietas imunitetą įgavusiai visuomenės daliai kiltų klausimų ir dėl valstybės teikiamos paramos verslui.
„Yra ir kita problema – imunitetą įgavusių žmonių šiuo metu nėra tiek daug. Jei mums leistų dirbti ir nutrauktų visas finansinės pagalbos priemones, kurios ir taip stringa, atsirastų šiokia tokia neteisybė. Apskritai, kol galioja dideli apribojimai, parama turėtų išlikti“, – teigė jis.
